Višinskiai iš Tūbinių dvaro

Tūbinių_dvaro_likučiai_apie_1955_m.jpg

Tūbinių dvaro pastatų likučiai Višinskių sodyboje. Vaizdas iš J. Knyzelio kiemo, apie 1955 m.

Všžišinskio 33

Konstantinas Višinskis, apie 1925 m.

Višinskiai, nuo seno siejami su Tūbinių dvaru. Caro laikais dvaras buvo nacionalizuotas, vėliau po eilės savininkų pasikeitimų, dalis žemės atiteko Konstantino tėvo Stanislovo Višinskio (tėvas Liudvikas) šeimai. 1895 m Šilalės bažnyčios Stanislovo mirties metrikų įraše užfiksuota, kad Liudvikui mirus, paliko našle žmona Pranciška Katauskaitė Višinskienė, 7 sūnūs: Stanislovas, Liudvikas, Juozas(Josefas), Matvejus, Feliksas(Felicionas), Vincentas(Vikentijus) ir Konstantinas ir 2 dukterys: Marijana ir Ana(Ona).  

Visinskiai trys broliai tais

Laidotuvės Višinskių  giminėje, Onos Višinskaitės Brazauskienės vyro Brazausko laidotuvės Tūbinėse. Iš kairės pirmi trys- Knystautų šeima, ketvirtas Siminauskis, viduryje Konstantinas Višinskis, jam už peties Vincentas Višinskis, trečiame plane centre Motiejus Višinskis.

Visinskiai trys broliai111

Tarpukaryje buvusio dvaro pastatuose Konstantinas Višinskis gyveno kartu su dviem vyresniais  broliais viengungiais, Vincentu  ir Juozapu. Ona, 1888 m. apsivedusi su Pranu Brazausku iš Mažrimų ir Motiejus iškeliavo į Ameriką. Stanislovas atsidūrė Rusijoje, o  Feliksas iškeliavo į Rusijos Imperijos Odesos miestą, vėliau į Baku, kur apsistojo ilgam, turėjo nuosavą vaistinę. Šiame mieste užaugo Felikso sūnus Andrejus Višinskis, pasižymėjes Tarybų Sajungos statybos, Stalino represijų ir II-ojo pasaulinio karo įvykiuose kaip generalinis prokuroras, užsienio reikalų ministras ir TSRS atstovas prie Suvienytūjų Nacijų Organizacijos.

Brolių žemės dalis paveldėjęs jauniausias sūnus Konstantinas Višinskis, kuris 6 metus tarnavo Rusijos armijoje Kaukaze, iki 1940 m. ūkininkavo Tūbinėse,  tarpukaryje buvo renkamas Tūbinių seniūnu.

Matildos_laidotuvės-1925-1930_metai.jpg

Konstantino žmonos Matildos Višinskienės laidotuvės. Laidoja kun A. Bialazaravičius, Dalyvauja trys broliai Višinskiai, kaimynai broliai Knyzeliai, 1925-1930 metai.

 Senieji Višinskiai1 Senieji Višinskiai

Višinskio antroji žmona Zobėlaitė Višinskienė. Kitoje nuotraukoje Višinskienė iš dešinės pirma, centre Višinskienės mama, kiti broliai ir seserys Zobėlai.

K. Višinskis34

Konstantinas Višinskis, apie 1950 m.

Iš Višinskyte MetosK.Višinskio laidotuves

 Kunigas Antanas Garliauskis laidoja buv. Tūbinių seniūną Konstantiną  Višinskį, 1954 01 05

Tėvų pasakojimus ir jaunystę prabėgusią Tūbinėse gerai prisimina Mėta Višinskytė Budreckienė.

Mėta Višinskytė apie 1955m

Mėta Višinskytė, apie 1955 m.

Mėta turėjo daug draugų ir draugių. Nenuostabu, kad ir nuotraukų iš jaunystės laikų išliko daug. Tvarkingai išsaugotos ir sudėliotos albumuose, nuotraukos primena archyvą, kur užfiksuota ir dalis  1950-1960 m. Tūbinių istorijos.

Iš Višinskyte Metos šventoriuje1

Iš Višinskyte Metos Loretos 2017 02 05 005gfyj

Iš Višinskyte Metos Loretos 2017 02 05 087 11

Iš Višinskyte Metos Loretos 2017 02 05 012ddbdfdf

Iš Višinskytes Metos vestuves

 Aldona Višinskytė, g. 1933 m, paskutinio dvaro pastatų valdytojo, jos  senelio Stanislovo, t.p. tėvo, Konstantino Višinskio palikuonė, gyvena buvusio istorinio dvaro žemėse. Sulaukusi garbingo 87 m. amžiaus ir dabar gyvenanti šalia buvusios dvaro sodybvietės, pasakojo apie buvusio dvaro pastatų likimą, per karą sudegusį didelį svirną, ir kitus karo laiko prisiminimus.

K. Misiaus knygoje minima, kad dvaro sodybos nėra nė žymės, bet pasikalbėjus su K. Višinskio dukromis Mėta ir Aldona paaiškėjo, kad buvusio dvaro ženklų vis tik galima rasti. 

Liepa Tūbinių dvaro1

Liepa     

Dvarvietėje tebežaliuoja sunkiai aprašomos išvaizdos ilgaamžė liepą. Tokios pat ilgaamžės liepos šiuo metu dar žaliuoja ir išlikusioje, buvusio Brokštėnų dvaro liepų alėjoje.

Tūbinių obelis1

Dvaro obelis

 Obelis, buvusio didelio dvaro sodo amžininkė, su daugybės metų laiko žymėmis, sulaukė šių dienų. Didelės apimties, tuščiaviduriu kamienu obelis pavasarį žydėjo taip, kaip per geriausio savo derliaus metus. 

Pagal pasakojimus, lygiai taip pat šie medžiai atrodė ir Aldonos tėvo vaikystėje ir jos senelio Konstantino prisiminimuose.

Dar įdomesni Aldonos prisiminimai ir jos protėvių perduoti pasakojimai apie gyvenimą dvarvietėje, apie dvaro pastatuose buvusį, dvarininkų Jacevičių statytos bažnyčios kūrimosi laikus menantį maldos kambarį, su būtinosiomis apeigų priemonėmis, medinėmis šventūjų skulptūromis. Aldona taip pat gerai prisimena karo ir pokario laikus.

Šios istorijos pasakojimą nutraukė nesenai įvykusi skausminga netektis, dukros Tatjanos mirtis ir su tuom susijusio neslopstančio Aldonos širdies skausmo.

Trumpą, bet labai kūrybingą ir aktyvų gyvenimą, gyvenusi Aldonos dukra Tatjana sugebėjo užkariauti žmonių pagarbą ir širdis. Palydėti į paskutinę kelionę Vilniuje susirinko daugybė žmonių, kurie negalėjo patikėti, kad ši mažytė, kukli kaimo moteris, sugebėjo užauginti tokios didelės erudicijos ir taurios sielos ŽMOGŲ. 

Ilgai dar lydės neapsakomas skausmas, skambės dukros draugų ir bendradarbių, jos vadovautų gausių meno kolektyvų atstovų skaitytos eilės, šilti padėkos žodžiai ir išreikšta pagarba Mamai.

Tatjanos eilės atsisveikinimui

Tai dukros Tatjanos rašytos eilės atsisveikinant su  gyvenimu.

Nekrologas Aldonos dukrai

Aldona skaito nekrologą savo dukrai, kurį nuostabiai surašė gausus dukros Tatjanos draugų būrys.

Aldonos g. 1933 m. gyvenimo istorija nepaprasta. Į  Sibirą išvykusi paprašyta padėti Tetai, Tomsko srities Belyj Jar gyvenvietėje pragyveno 10 metų. Ten pat  susituokė ir į Tūbines grįžo kartu su dviem vaikais ir gruzinų tautybės vyru Rafaeliu.

Aldona prie sodybos 2016m

Aldona, prieš keletą metų palaidojusi vyrą , 2016 m praradusi artimiausią žmogų savo dukrą, gražiai prižiūrimoje sodyboje senojoje Tūbinių dvaro žemėje liko viena, lankoma tik sūnaus Konstantino.

Prisiminimuose Mėta tokia pati, kaip ir 60 metų atgal. Jaunystėje buvusi labai aktyvi, beveik visų švenčių ir daugelio vestuvių Tūbinėse dalyvė, dažniausiai  kartu su energingąja Tūbinių saviveiklininke ir drauge Aleksandra Dapkute. Atmintyje  įsirėžė ne tik kolūkio labui nacionalizuoti Višinskio ūkio arkliai, buvusiame nuosavame gyvulių tvarte laikomos kolūkio karvės, bet ir sunkus, dažnai neatlygintinas darbas.

Višinskytė Mėta su vyru Budreckiu2

Šuoliais prabėgo ilgi gyvenimo metai. Mėta su vyru Budreckiu prie savo namų kaime, šalia Balsių, 2015m.

Negailestingas laikas lėmė, kad Mėta, mielai atvėrusi duris, pasidalijusi savo prisiminimais apie Tūbines prieš metus, 2016 metais vasarą, užvertė paskutinį gyvenimo puslapį.  Palaidota Šilalės kapinėse.