Thursday, 30 March 2023
0 1
  • Įžanga
    • Svetainės idėja ir turinys
    • Istorijos paieškos ir apžvalga
  • Protėviai
    • Senoji Žemaitija, Šilalė ir Tūbinės
    • 1831 m. sukilimas A. Jacevičius, J. Rimkevičius, V. D. Gadonas
    • Laisvės kovos Žemaitijoje
    • Apie Laisvės kovas Amerikos spaudoje
  • Emigracija
    • Emigracija ir darbai už Atlanto
    • Ona Razutienė, Spindulys
    • Leonardas Šimutis ir Lietuva
    • Stasys Žilys- prelatas iš Dargalių
    • Vytautas Radžius
    • Banginių medžiotojas iš Tūbinių
    • Kanados macenatė Lietuvos vaikams
  • Tūbinės
    • Istorijos pėdsakais
      • Tūbinių dvaras ir bažnyčia
      • Parapija ir kunigai
      • Miestelis ir kaimas
        • Velykos Tūbinėse
        • Atlaidai ir gegužinės
        • Tūbinių kapinės
      • Savanoriai, šauliai, karo tarnyba, paminklas, skrydis sukrėtęs Lietuvą
        • Antanas Petrokas
      • Pavasarininkai, Jonas Konstantinavičius
        • Aleksandra Dapkutė-Olė
        • Kazimieras Jakas
      • Stanislovas Pintveris, vargonai ir choras
      • Jonas Macas, dūdų orkestras
      • Radžiai ir jų palikuonys
      • Višinskiai dvaro įpėdiniai
      • Tarybų valdžia ir sovietmetis
  • Okupacija
    • Okupacija, tremtys ir laisvės kova
      • Petras Gumuliauskas
      • Petras Dapkus Sibiro žemėje
      • Mokytojai Peleckiai
      • Karo pabėgėliai Fetingiai
    • Darbo lageriai, Chabarovskas
    • Albinas Kentra ir Laisvė
  • Kiti kaimai
    • Kiaukai
      • Juozo Noreikos atsiminimai apie Kiaukus
      • Mokytojas A. Račkauskas
      • Jono Rimkaus sodyba, Pociai
      • Sodyba prie dvikamienio ažuolo
    • Pajėrubynis
      • Pajėrubynio vienkiemis, Bendikai, Kauliai
    • Paakmenis
    • Girininkai
      • Vilkanauskai, Albinos prisiminimai
    • Brokštėnai
      • Brokštėnų sodai
    • Dargaliai
    • Panerotis
    • Payžnys
      • Luganeckiai
      • Beinoriai
    • Vabolės
    • Jakaičiai
      • Dapkai iš Jakaičių
        • Antanas Dapkus, saviveikla
        • Algimantas Dapkus, lapių medžioklės
    • Kaštauniškės
      • Tėvas Rokas-Petras Kažukauskas
  • Mokyklos
    • Kiaukų mokykla
    • Tūbinių mokykla
    • Šilalės mokykla
    • Kitos mokyklos
  • Atgimimas
    • Sąjūdis, Lietuva 1987-1991 m
    • Lietuvos krikštui 600 m., 1987 m
    • Atgimimo kryžius,1989 m
    • Kelionė už "geležinės" sienos
  • Paveldas
    • 100-mečio šventė, 2012 m
    • Kraštiečių susitikimas 2014 m.
    • Bažnyčios Jubiliejus
    • Paminklo atstatymas
    • Atminties stelos
    • Tūbinių herbas
    • Tūbinių kalvarijos
      • Ar atgims Tūbinių Kalvarijos?
  • Kraštiečių pasiekimai
    • Kryždirbiai
    • Dailininkai
      • Pranciškus Gerlikas ir šeima
    • Tautodailė
      • Stanislovas Jonikas
      • Alfonsas Bendikas
      • Laimutės Jundulienės paveiksluose Sibiras
    • Poezija
      • Teresės Ūksienės ginklas eilėraščiai
      • Vladislovas Juškys - Dieve tau save aukoju
    • Rašytojai
      • Kazimieras Šetkus
      • Dalija Kiliesienė
  • Įvykiai - Naujienos
  • Patarimai ieškantiems giminės istorijos
  • Kontaktai
ĮžangaTūbinėsIstorijos pėdsakaisSavanoriai, šauliai, karo tarnyba, paminklas, skrydis sukrėtęs Lietuvą

 


Tūbinių krašto savanoriai, LR kariuomenės kūrėjai

Atgimusi Lietuvos valstybė 1918-1920 metų laikotarpiu sukūrė kariuomenę, kurios pagrindą sudarė savanoriai. Būtent jie kovojo, gynė valstybės Nepriklausomybę ir užtikrino jos vientisumą nuo 1918 iki 1923 metų. Daugiau nei 10000 savanorių susibūrusių iš visų visuomenės sluoksnių, skirtingų tautybių ir religijų, sudarė kariuomenės branduolį, gynė savo valstybingumą ir buvo pasiryžę  žūti už Lietuvos laisvę. Nepriklausomybes kovos nusinešė 1401 savanorio gyvybę, 2766 buvo sužeisti, 829 dingo be žinios.

Savanoriai-Dominiko_Petkaus2_2019.jpg

Nepriklausomybės kovų dalyviai, ir savanoriai, 1919 m. Iš Kalniškių k gyventojo Domininko Petkevičiaus nuotraukų rinkinio. Vieta gali būti šalia Kretingos. Būtent Kretingos surinkimo punkte rinkosi savanoriai iš mūsų krašto. Pateikė Arūnas Petkevičius.

Savanoriai_Kretingos_surinkimo_punkte_1919_m._Žemaičių_dailės_muziejus.jpg

Savanoriai Kretingos surinkimo punkte 1919 m. Žemaičių dailės muziejus.

LR Kariuomenės pradžia su griežikais1 1921 m

3-iasis D.L.K. Vytauto pulkas netoli Ukmergės. Priekyje pulko dūdų orkestras, 1921 m. Iš Reginos Macaitės Pudževienės, Macų šeimos nuotraukų rinkinio

Antrojo Lietuvos ministro pirmininko – Mykolo Sleževičiaus – 1918 m. gruodžio 27 d. atsišaukimas į Lietuvos piliečius, raginantis ginklu ginti tėvynę. Laikraščio „Lietuvos aidas“ fragmentas. Į nepriklausomybės kovas 1918-1922m. turimais duomenimis įsijungė 7 Tūbinių parapijos gyventojai. Tarp jų net 5 savanoriai iš Tūbinių parapijos, Kalniškių kaimo.

Antrojo Lietuvos ministro pirmininko Mykolo Sleževičiaus 1918 m. gruodžio 27 d. atsišaukimas į Lietuvos piliečius raginantis ginklu ginti tėvynę

Lietuvos savanorių vardus ir pavardes galima rasti V. Kavaliausko 7 tomų leidinyje "Lietuvos karžygiai: Vyties kryžiaus kavalieriai(1918-1940)", Petro Rusecko sudarytose 2 tomų knygose "Savanorių žygiai: Nepriklausomybės karų atsiminimai" ir leidyklos "Versmė" internetinėje svetainėje.

Tūbinių krašto savanoriai

pagal "Versmės" svetaines duomenis.

Aleksas Balsys, Prano sūnus, gimė 1902 03 25. 1930 m. Pykaičių k. Laukuvos vls. (Šilalės r.), Tarnavo sav. 1919 02 17- 1920 04 26. 1930m. Kaltinėnų vls., Kalniškių k. Apdovanojimo liudijimas  Nr. 6073, išduotas 1930 12 15.

Bernardas Gajauskas, Augustino sūnus, gimė 1897 06 19 Butkaičių k. Varnių vls.(Telšių r.), kilęs iš Tauragės apskr. Kaltinėnų vls. Tujainių k. Tarnavo sav. 1919 02 09-1921 10 20. 1930 m. gyv. Tauragės apskr. Kaltinėnų vls. Kalniškių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5843, išd. 1930 11 11.

Stasys  Vidmantas, Juozo sūnus, gimė 1895 10 02 Dungerių k. Kaltinėnų vls. (Šilalės r.), tarnavo sav. 1919 02 08-1920 02 12. 1929 m. gyv. Kaltinėnų vls. Kalniškių k.  Apdovanojimo liudijimas Nr.  5380, išduotas 1930 07 31.

Juozas Navickis, Juozo sūnus, gimė 1896 02 09 Kaltinėnų mst. Kaltinėnų vls.(Šilalės r.), Metrikuose -Novickis. Tarnavo sav. 1919 04 30-1920 06 06. 1929 m. gyv. Kaltinėnų vls. Kalniškių k. Apdovanojimo liudijimas Nr. 5897, išd. 1930 11 11.

Rapolas Jurevičius, Juozo sūnus, g. 1900 02 05 Kaltinėnų mst. Kaltinėnų vls.(Šilalės r.). Apdovanojimas išduotas žmonai Kazei, gyv. Šilalės vls, Tūbinių k. Tarnavo sav. 1919 04 24-1922 01 09. Apdovan. liudijimas Nr. 8174, išd. 1932 03 31.

Valerijonas Sankalas, Izidoriaus sūnus. Gimė 1902 11 07 Paakmenio k. Šilalės vls. (Šilalės r.). Tarnavo sav. 1920 11 25-1922 10 13. 1931m. gyv. Batakių vls. Šakviečio k. Apdovanojimo liudijimas Nr.  8272, išd. 1932 04 30.

Gervinas Mykolas, Jono sūnus. Gimė 1893 08 10 Tūbinių k. Šilalės vls. (Šilalės r.). Tarnavo sav. 1919 10 06–1921 04 17. 1933 m. gyv. Šilalės mst. Apdov. Nr. 9355, išd. 1933 11 30. Apdovanojimo liudijimas Nr. 9282, išduotas 1933 09 30.


Kušleika Pranas, Prano sūnus, gimė 1901 10 04 Jucaičių k. Šilalės vls. (Šilalės r.). Tarnavo sav. 1919 02 03–1921 08 21. 1931 m. gyv. Laukuvos vls. Pikaičių dv. Apdovanojimo liudijimas Nr. 8176, išduotas 1932 03 31

Pranas_Kuškeika_savanoris_Payžnio_k.jpg

Pranas Kuškeika(1901-1960).

Pranas Kušleika, gyvenęs Pikaičių dvare, apie 1932 m. įsikūrė Payžnio k., kur ūkininkavo Lietuvos  Valstybės, jam kaip savanoriui-kūrėjui skirtoje žemėje. Šeimą sukūręs su Ona Bernotaite, užaugino tris dukras.

Ona_Bernotaitė_ir_Pranciškus_Kušleikai_apie_1955_m.jpg

Ona (Bernotaitė) ir Pranciškus Kušleikai, apie 1955 m.

Į paskutinę kelionę šeima Praną palydėjo 1960 m., palaidotas Tūbinių kapinėse.

P._Kušleikos_laidotuvės_1960_m.jpg

Pranciškaus Kušleikos laidotuvės. Kunigas Jonas Kusas, 1960 m.

Artimieji_prie_Kušleikų_šeimos_kapo_Tūbinių_kapinėse_apie_1970_m.jpg

Artimieji prie Kušleikų šeimos kapo Tūbinių kapinėse, apie 1970 m.

 

Albina_Kušleikytė_Sirvydienė_2020_08_12.jpg

Albina Kušleikytė Sirvydienė, prie  tėvo statyto senojo namo, kuriame jau niekas negyvena ir šeimai tarnauja kaip sandėlis. Payžnys, 2020 08 12 d.

Tėvo, LR savanorio-kūrėjo 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų dalyvio atminimą ir nuotraukas išsaugojo dukra Albina Sirvydienė ir jos sūnaus šeima, gyvenanti Payžnio k.


Antanas Petrokas, Jono sūnus, gimė 1897 11 07 Mišučių k. Šilalės vls. (Šilalės r.), tarnavo sav. 1919 11 24-1921 11 30. 1929m gyveno Kaltinėnų vls. Kalniškių k.  Apdovanojimo liudijimas Nr. 5239, išduotas 1930 06 25. 1920 m. Už narsą ir didvyriškumą apdovanotas  1-jo laipsnio Vyties kryžiumi, kurį  A. Petroko dukra, Vladislava Sankalienė, išsaugojo iki šių dienų. 

Tūbinių krašto savanorių apdovanotūjų sarašas, sudarytas pagal "Versmės" leidyklos surinktą medžiagą, paskelbtą 2010 m. Jis dar nėra galūtinis. 

Vienas labiausiai kovose pasižymėjęs Tūbinių krašto  savanoris, apdovanotas Vyties kryžiumi, Kalniškių k. gyventojas Antanas Petrokas(1897-1959). LR kariuomenės 4-ojo pėst. L.K. Mindaugo pulko savanorio A. Petroko pavardė paskelbta apdovanotūjų saraše 1938 m laikraščio "Karys" Nr.46, švenčiant Lietuvos Nepriklausomos respublikos 20-ąsias metines.     

   Vyties Kryžiaus kavalierius Antanas Petrokas 1930m  Knygos viršelis 4 tomas P raidė 

   

  Lietuvos kariuomenės savanorio kūrėjo medalis 

LR Nepriklausomybės kovų savanorių medalio apdovanojimo pažįmėjimas išduotas Antanui  Petrokui, 1930 Vytauto Didžiojo metų minėjimo proga.

Savanoriais kūrėjais pripažinti ir medaliais be A. Petroko dar apdovanoti: iš Tūbinių Rapolas Jurevičius, iš Kalniškių km. gyventojai Bernardas Gajauskis, Kazys Martinkus, Aleksas Balsys ir Stasys Vidmantas, Juozas Novickis. Iš Paakmenio km. Valerijonas Sankalas. Iš Girvainių km. Jonas Nevardauskas. Iš Gulbių km. Jonas Sakalauskas. Iš tolimesnių apylinkių-Rugienių km. Juozas Vilkanauskas ir  Juozas Vaišvila Rauško km., Pranciškus Kušleika, Payžnio k. Savanoriams įgijusiems savanorio kūrėjo statusą, valstybė neatlygintinai skyrė žemės sklypus, numatė eilę kitų lengvatų.

KARIŠKIAMS ŽEME APRŪPINTI ĮSTATYMAS

KARIŠKIAMS ŽEME APRŪPINTI ĮSTATYMAS.

Ypač šis įstatymas buvo aktualus Tūbinių parapijos, net  penkiems Kalniškių k  gyventojams, Lietuvos laisvės gynėjams savanoriams. Jiems buvo išdalyta didelė dalis Kalniškiuose buvusio, Leonardopolio polivarko žemių.

Kalniškių valda-polivarkas-Leonardopolio dvaras.jpg

Lankausko Aruno Kalniškių 007vnxdghfg

Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės kovų savanorio, Kalniškių kaimo gyventojo laidotuvės Kaltinėnų kapinėse. Nuotrauka iš Arūno Lankausko rinkinio.

Atminimui Petro Macaus Stasiui Jackevičiui Kiaukų majaus mėn. 20d

Tūbinių kaimo gyventojas Petras Macas,  3-jo Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto kariuomenės pulko šauktinis. "Atminimui Petro Macaus, Stasiui Jackevičiui iš Kiaukų, 1921 m." Iš Reginos Macaitės Pudževienės, Macų šeimos nuotraukų rinkinio.

Išsaugojęs savo nuotrauką dedikuotą draugui, P. Macas, grįždamas iš tarnybos į gimtus namus parsivežė jų  daugiau.

Tarnyba Nepriklausomai Lietuvai1

 Petro Maco tarnybos draugai,  3-iojo D.L.K. Vytauto pulko šauliai Janek Šidlo ir Kolia Savilov, 1921m. kovo 19 d.

Spėjama, kad nuotrauka daryta šalia fronto linijos netoli Žaslių. Iš Reginos Pudževienės, Macų šeimos nuotraukų rinkinio 

K 

Vyskupo Pranciškaus Karevičiaus atvykimas į Ukmergę, 1922m. Iškilmingame vyskupo sutikimo garbės sargyboje 3-iasis D. L. K.  Vytauto pulkas.

 "Macui Petrui prisiminti ir kitų muzikantų, 1922 m. lapkričio. Čia kada Vyskupas atvažiavo į Ukmergie, šitas paveikslas tada nuymtas, 3 p. D. L. K. Vytauto pulko komanda grižikų". Iš Reginos Macaitės Pudževienės, Macų šeimos nuotraukų rinkinio 

LR kariuomenės pradžia mokymo kursas 1920 m

1920-ųjų vasario 1-ąją, buvo pradėtas formuoti 1–asis parubežinis (pasienio) pulkas. Jo vadu paskirtas plk. ltn. Petras Kubiliūnas. Vinjetės centre patalpintos nuotraukos apačioje dar įskaitomas užrašas "Petras Kubiliūnas".  Pulko kariškių portretai atvaizduoti atstatomos Nepriklausomos Lietuvos žemėlapio fone, matomi pasienio stulpai,  Klaipėdos ir Šilutės miestai, užrašyta data, 1920 m. Iš Reginos Macaitės Pudževienės, Macų šeimos nuotraukų rinkinio.

Iš Vištartaitės kaiminkos Tarnyboje2 

S. Vištartas. Iš I. Vištartaitės šeimos rinkinio.


Šaulių sąjunga. Tūbinių šaulių būrys.

Apie šaulius Šilalės krašte ir Tūbinių šaulių būrį knygoje "Šilalės kraštas", (VII tomas, Šilalės valsčius, 2006 m)

Šilalės valsčius visuomenines org 1 22Šilalės valsčius visuomenines org2

Tūbinių šauliai1 1Tūbinių šauliai2 

Tarpukariu Tūbinių patriotinės šaulių organizacijos kūrėjai buvo  laisvės kovų savanoriai, buvę LR kariuomenės šauktiniai, taip pat svarbi kaimo inteligentijos dalis mokytojai. Tūbinių šaulių būrio įkūrimą organizavo Tūbinių mokyklos mokytojas Albinas Monstvilas, jo žmona Vincė, prisidėjo čia dirbęs Tūbinių bažnyčios kunigas Stasys Aužbikavičius, ūkininkai, visa aktyvioji bendruomenės dalis. Veikla buvo efektyvi, organizuojama daug renginių parapijos gyventojų tarpe, vyko bendravimas su jaunimu ir mokykla.

Ona Vilkanauskienė su broliu ir draugėmis

Pasibuvimas Tūbinėse po atlaidų. Pirmas iš kairės su LR kario unforma Stasys Vilkanauskas, sėdi pirma iš dešinės  jo sesuo Ona Vilkanauskaitė su Ole Dabkyte centre ir kt. draugėmis, 1930 m. Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

Tūbinių svečiai kariškiai

Po atlaidų pievelėje poilsiauja LR kairiuomenės puskarininkio Feliksas Noreikos šeima(kairėje), žmona Stase Lebrikaite ir dukra Margarita. Šalia draugų šeima(?), vyras su LR policininko uniforma spėjama Kiaukų k gyventojas. Nuotrauka iš S. Pintverytės Linkienės rinkinio.

Švenčiant LR Nepriklausomybės 10 m. jubiliejų, 1928 m. mokytojas Zigmas Jaunius organizavo Tūbinėse Nepriklausomybės paminklo statybą. Projektuojant ir statant paminklą jam ir bendraminčiams talkino dievdirbys ir kryžių meistras Jeronimas Jasūdas iš Kiaukų. Vėliau kartu su Albinu Monstvilu kūrę Šaulių būrį, organizavo paminklo prižiūrą. Prie paminklo vyko iškilmingi Valstybinių švenčių minėjimai, naujai priimami į šaulių būrį  nariai priimdavo ištikimybės priesaikas.

Tūbinių_mokykla_paminklas1_1934_m.jpg

Tūbinių pradžios mokykla prie paminklo, 1934 m. Nuotrauka iš Rėginos Vedeikienės rinkinio

Iš Urbučio Šilinskio mokykla

Tūbinių mokyklos mokiniai prie mokyklos, kuri buvo įrengta nuomuojamame Z. Jauniaus gyvenamajame name. Tarp mokinių stovi uniformuotas šaulys, galbūt sodybos šeimininkas, 1939 m.

Šauliai mokytojo Z. Jauniaus iniciatyva Tūbinių mokykloje įrengė skaityklą, rūpinosi knygomis ir laikraščiais. Ant mokyklos pastato užkabinta lentelė pažymi, kad čia įsikūręs ir Tūbinių šaulių štabas.

Šaulių būrys Tūbinėse

Tūbinių Šauliai būrys prie Tūbinių paminklo, 1938-ieji m. 

Nuotraukoje stovi: iš kairės antras Pranas Dapkus, šalia su LR Valstybiniais apdovanojimais Antanas Petrokas, penkta iš kairės Stasė Trijonytė Račkauskienė, už jos stovi broliai Jonas ir Antanas Trijoniai. Antras iš dešinės stovi Povilas Stulga, trečias Albinas Monstvilas(?), už jo, aukščiau prie medžio stovi Stanislovas Pintveris. Sėdi iš kairės: Kazimieras Bagdonas, Pensavas, J. Katauskas, Dominikas Petkus, Antanas Noreika.

Iškilmingi priesaikos žodžiai, kuriuos tarė stojantieji į šaulių būrį 1938 m. prisaikdinant šauliui, kunigui Stasiui Aužbikavičius skambėjo:

"Aš ...(vardas pavardė), tvirta valia ir visa siela prižadu ginti, ligi būsiu gyvas, Tėvynės Lietuvos nepriklausomybę, naikinti priešininkus visomis karo priemonemis ir nesiliauti kovojus, kol bent vienas priešininkas bus Lietuvos žemėje."
(Iš Virginijaus Jocio ir Povilo Kriščiūno knygos "Laukuva", I dalies.)
Lietuvos šaulių sąjunga(LŠS)-"savanoriška karinė nepolitinė organizacija, įkurta 1919 metais birželio 7 d. Jos tikslas-kovoti dėl Lietuvos laisvės ir ją saugoti". Sąjungos šūkis-"Nepriklausomai Lietuvai"(ten pat).

Šaulio liūdijimas 

Savanoris Šaulys Antanas Petrokas11

Antano Petroko šaulio liūdijimas

Bagdonas Kazys-Ūdra-Lukštas1.jpg
Tūbinių k gyventojas, buv. šaulių būrio valdybos pirmininkas K. Bagdonas, pokario pasipriešinimo sovietams kovotojų sarašuose.

Šaulių organizacijos prieš karą išleistuose "Trimito" laikraščiuose galime rasti trumpų pranešimų ir apie Tūbinių šaulius.

 Šauliai Tūbinese sporto svente2

Tūbinių_Šaulių_vėliavos_šventinimas11.jpg

Šauliai Tūbinese Šauliai Tūbinėse mirė Petras Vištartas1 

Prie  Tūbinių paminklo, vykdavo Valstybinių švenčių paminėjimai, kviesdamas į šventę grojo pučiamūjų orkestras, keldamas susirinkusiems iškilmių nuotaiką. Vieta prie paminklo buvo populiari ir įsiamžinimui nuotraukose įvairiomis progomis. Išlikę  nuotraukų kuriose matomas senasis Tūbinių paminklas ir jo aplinka prieš jį nugriaunant 1964-aisiais metais. 

Is Liudos 2015 04 17 017

Tūbinių moksleiviai 1939-aisiais metais baigę pradinę mokyklą. Nuotrauka Iš L. Vismantaitės albumo.

"Mokiniai po baigiamojo egzamino, prie Tūbinių karių paminklo"

 Užrašas byloja kad Tūbinių Vytauto Didžiojo paminklas tarp gyventojų dar buvo vadinamas karių paminklu. Galbūt dėl to kad jis simbolizavo visų laisvės kovų atminimą, ir dėl viename jo šlaite buvusių išlietų sukryžiuotų ginklų. Pirmoje eilėje iš dešinės Brazauskaitė, antra Adelija Kauliūtė(Iš Kiaukų), trečia Viktorija Petkutė, penkta Marytė Pintverytė(Knyzelienė), šešta  Ieva Navickaitė. Viršutinėje eilėje ketvirta iš kairės Bronislava Kairytė (Urbutienė). 

Kunigo  D. Masiulio redaguojamame "Tūbinių parapijos" leidinuke, 1939m. birželio mėn kronikoje apie šį mokyklos įvykį parašyta: 

Tūbinių parapija. Kronikoje mokykla1

Juozapas_Naviskas-Kalniškiai-prie_Tūbinių_paminklo1.jpg

Draugai prie Tūbinių paminklo, Juozas Navickas iš Kalniškių pirmas iš dešinės, apie 1950  m.

Paminklas Tūbinėse 

Nuotrauka iš Jurgutytes Norvaišienes albumo, Tūbinių k

V._Juškytės_vestuvė_Dargaliu_k.jpg

Valesrijos Juškytės iš Dargaliu k. vestuvininkai prie Tūbinių  paminklo.

Petras_Gumuliauskas_prie_Tūbinių_paminklo1.jpg

Laisvės kovų dalyvis Petras Gumuliauskas prie Tūbinių paminklo.

Lietuvos laisves kovų didvyriams Tūbinės 

Zigmas Dapkus, Jakaičių k.

Aliukas prie paminklo

Aloyzas Bendikas iš Brokštėnų, apie 1958 m.

Alfonsas prie paminklo3 1962 m

   Alfonsas Bendikas prie Tūbinių paminklo apie 1958 m.

Prie Tūbinių paminklo1

Prelato Stasio Žilio tėvai Elžbieta Žilienė(1892-1978) ir tėvas Stasys Žilys(1887-1968) Tūbinėse, prie Nepriklausomybės paminklo. Iš M. Juškytės Petrauskienės albumo

Tai galbūt paskutinės žinomos nuotraukos, kur dar matomas senasis Tūbinių paminklas, prieš jį nugriaunant 1964-aisiais. Sovietmečiu niekieno neprižiūrimo paminklo būklė  apgailetina, tvora apgriuvusi,  "Statant socializmą", tautos istorija ir jos simboliai, buvo visaip menkinami, patriotinės organizacijos, kurios paminklu rūpinosi prieš karą, atėjus sovietams buvo išvaikytos, dauguma jų vadovų ir narių atsidūrė Sibire, galop prasidėjo griovimo vajus.

Amžiumi vyriausias Tūbinių kaimo gyventojas šaulio Juozo Knyzelio sūnus Aloyzas (g. 1933 m), pasidalinęs prisiminimais, nuotraukoje, kur šauliai stovi prie paminklo, be kitų šaulių atpažino savo uošvį, Stanislovą Pintverį. Aloyzas kartu su žmona Maryte pasidžiaugė, kad yra žmonių neabejingų savo kaimo ir krašto istorijai, kad dedamos pastangos atitaisyti buvusios santvarkos žmonėms padarytą skriaudą ir atstatyti paminklą. Jis taip pat papasakojo, kad paminklą šefavo  Tūbinių aktyvas: Šauliai, Pavasarininkai ir Jaunalietuviai. Pavasarininkų sueigose Stanislovas Pintveris taip pat suspėdavo dalyvauti. Kiekviena  šių organizacijų prižiūrėjo po  dalį paminklo teritorijos.

Pasibaigus sovietiniam laikotarpiui ir  Lietuvai vėl atgavus Nepriklausomybę, Tūbinių bendruomenės ir kraštiečių iniciatyvos dėka, prisidedant Šilalės savivaldybei, paminklas Vytautui Didžiajam, dar vadinamas Nepriklausomybės paminklas, stovėjęs Tūbinėse nuo 1930 iki 1964 m., atstatytas 2015 m..

Atstatyto paminklo atidengimo iškilmėse 2015 m. rugsėjo 6d dalyvavo mažiausiai penki buvusių šaulių vaikai, dar daugiau anūkų ir proanūkių, tame tarpe ir palikuonys tų šaulių, kurie nupaveiksluoti  pateiktoje nuotraukoje prie paminklo. Tai Kiaukų kaimo gyventojo Antano Noreikos sūnus Juozas, atvykęs iš Natkiškių kaimo, Stanislovo Pintverio dukros Salomėja ir Marytė, Jono Katausko, Alfonso Bendiko artimieji. Būtent priklausymas šiai organizacijai buvo  pretekstas  daugumą šaulių išsiūsti į Sibiro ir Tolimūjų Rytų lagerius, kur teko patirti nežmoniškus išbandymus, ir tik tikėjimo ir stiprios valios pastangomis išsaugoti gyvybę.


Tarnyba LR kariuomenėje.

Antanas Vilkanauskas Vilakaviškyje 1928m

Iškilminga LR. kario priesaika Marijampolėje, 1930m. Rikiuotėje kariuomenės šauktinis iš Girininkų k. Stasys Vilkanauskas. Iš St. Vilkanauskaitės Deksnienės nuotraukų rinkinio

Vilkanauskas Stasys2

Stasys Vilkanauskas, Girininkų km.~1930m.

Feliksas karininkas centre
 
Nuotraukoje Lietuvos kariuomenės 9-oji  karių kuopa Tauragėje, 1938 m. Kuopos vadas Feliksas Noreika sėdi pirmoje eilėje centre. Nuotraukos iš Vlado Noreikos šeimos albumo

Feliksas Noreika užaugo 6 vaikų Petro Noreikos ir Teodoros Daukilaitės Noreikienės, šeimoje Kiaukų kaime. Prisiekęs Lietuvos patriotas nuėjo neeilinį kaimo vaiko, Lietuvos kariuomenės puskarininkio ir karo metų emigranto gyvenimo kelią.

FFeliks
Feliksas Noreika(1910-1983), Tauragė, 1936-IX-4. Nuotrauka dedikuota draugui Antanui Vilkanauskui iš Girininkų km. Iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės nuotraukų rinkinio.

Feliksas Noreika ir Vilkanauskas Antanas  

Feliksas Noreika ir Antanas Vilkanauskas švenčia Naujuosius metus. Iš Aldonos Vilkanauskaitės Žilienės nuotraukų albumo.

Feliksas su draugu3

Nuotraukos iš Vlado Noreikos šeimos albumo.

 Vladas Noreikakairėje su draugu
 
Vladas Noreika(Felikso brolis) nuotraukoje kairėje, su Antanu Vilkanausku, apie 1936 m. 
Iš Vlado Noreikos šeimos nuotraukų rinkinio.

Iš Prano B1 mielam broliui A. Būdvyčiui iš brolio J.Būdvyčio Džiaugėnai Kaunas

"Mielam broliui A. Būdvyčiui, Paižnio k. iš brolio J. Būdvyčio. Džiaugėnai" Iš Prano Beinoriaus nuotraukų rinkinio.

 

Stasys Kllapatauskis

Stasys Klapatauskis, Tūbinių km. Nuotrauka iš Stasės Tvaronavičienės nuotraukų rinkinio.

Iš Vlado Montrimo Kareivis su apdovanojimais2

Vyr. puskarininkis N. Prišmantas, Marijampolė, 1938 m. Iš Vlado Montrimo nuotraukų rinkinio

Apdovanojimai: iš kairės DLK Gedimino ordino medalis, antras -Nepriklausomybės medalis.Tarnyba vyko sunkiųjų kulkosvaidžių kuopoje, greičiausiai Vytenio pulke. Nuotrauka siūsta iš Marijampolės į Tūbines"Mylimai panelei Juzytei"

Gečas Juozas. 1937m.jpg

Gečas Aleksas, Mykolo, Vabolių k. 1937m

Jonas Trijonis kiaukų km

Jonas Trijonis iš Kiaukų km. Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

"Skiriu Elei Astrauskaitei, 1940m.X men 9d."

Iš Vištartaitės S. Vištartas

Stasys Vištartas, Tūbinių km. apie 1930 m. Iš I. Vištartaitės nuotraukų rinkinio.

Jonas Dapkus Jakaičių km

Jonas Dapkus, Jakaičių km., apie 1930 m

iš Albino Lulošiaus 005hgjkhjkhyu

Tūbiniškio Jono Lukošiaus iš Tūbinių km. prisiminimas iš karo tarnybos, 1940 m. Nuotrauka iš Albino Lukošiaus nuotraukų rinkinio

S.Mikalauskas

S. Mikalauskas ,1940 m. Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio. " Vieni rašo įgyti garbės, kiti dėl mados, o aš rašau dėl atminties amžinos, 1940 m."

Jonas Normantas, nuo 1932m LR kariuomenės karo kapelionas111.jpg

Kunigas Jonas Normantas(1895-1920-1960). Iš Jadvygos Gudauskaitės Šemeklienės albumo.

Kun. Jonas Normantas nuo 1932m LR kariuomenės kapelionas. Antrosios bolševikų okupacijos metais nuteistas 10 metų, bet po 5 m paleistas. Nuo 1960m. Kelmės altarista, kur mirė 1960-12-29 d.

Alfonso tarnyba Kaune

 Alfonsas Bendikas, Brokštėnų km.,~1935 m.

 Puskarininkio Juozo Pociaus tarnyba LR. 

 Juozas_Pocius_Lietuvos_kariuomenės_puskarininkis_1936_m.jpg

Juozas Pocius Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Iš R. Vedeikienės albumo, 1936 m.

Rikiuotė-Į_sargybą_J._Pocius_1936_m.jpg

Rikiuotė -Į sargybą, J. Pocius, 1936 m.

9-oji_kuopa_J._Pocius_II-eilėje_penktas_iš_dešinės_1936-XII-10_d.jpg

9-oji kuopa, J. Pocius II-eilėje penktas iš dešinės, 1936-XII-10 d.

Juozo_Pociaus_tarnyba_mokomoji_kiuopa_3ias_būrys._Juozas_stovi_pirmoje_eilėje_trečias_iš_dešinės_1936-XI-22_d.jpg

Juozo Pociaus tarnyba, mokomoji kuopa, 3-ias būrys. Juozas stovi pirmoje eilėje, trečias iš dešinės, 1936-XI-22 d.

Poligono_vaizdas._Kaip_sekmadieniais_žvejodavom.jpg

Poligono vaizdas. Kaip sekmadieniais žvejodavom... J. Pocius, 1936 m.

Karšta_popietė_poligono_smėlynuose_1936_m.jpg

Karšta popietė poligono smėlynuose, J. Pocius, 1936 m.

Tarnyboje_aplinkybės_nežinomos.jpg

Nuotrauka be užrašų. Kairėje keturi kareiviai pagal ginklus ir budionovkas ant galvos priskiriami raudonarmiečiams. Pagal nuotaikas ir gausų Lietuvos Kariuomenės karininkų būrį neatrodo kad būtų konfliktas tarp kariškių. Gali būti, kad  Juozas Pocius nuotrauką parsivežė iš Vilniaus krašto perdavimo Lietuvai akcijos 1940 m. rudenį. Pagal senolių pasakojimus šioje kompanijoje dalyvavo ir daugiau mūsų kraštiečių

Didysis_raitelis_ant_savo_mylimo_žirgo_išlikusio_nuo_Didžiojo_karo_laikų_J._Pocius.jpg

Didysis raitelis ant savo mylimo žirgo išlikusio nuo Didžiojo karo laikų..., J. Pocius

Kariuomenės_šventėje1.jpg

Nuotrauka be užrašų. Tai gali būti Kariuomenės ir Visuomenės šventė Tauragėje ar net Šilalėje(?).

Tarnybos_draugas_J._Mileris_1937_m.jpg

J. Pociaus tarnybos draugas J. Mileris. Tauragė, 1937 m.

A.Trijonis1A.Trijonis1 2

"Atminčiai, geležis ir akmuo su laiku pranyks, bet mano atmintis per amžius nepranyks!" K. Jakui nuo draugo A. Trijonio, Tūbiniai,  1928.11.15. Nuotrauka iš P. Jako rinkinio

Antanas Vilkanauskas

Antanas Vilkanauskas, 1928 m. Iš Stasės Vilkanauskaitės Deksnienės nuotraukų rinkinio

Pipiras Jonas 11

Jonas Pipiras. 

Juozas Knyzelis Šaulys11 Šaulys Juozas Knyzelis ant arklio.jpg

Juozas Knyzelis, kavaleristas, apie 1923m.

Šauliai prie Puntuko akmens apie 1930 35 m. J. Knyzelis ant arklio centre122

LR kariuomenės kavaleristų būrys prie Puntuko akmens pratybose netoli Anykščių, apie 1923 m.

Tūbiniškis J. Knyzelis ant arklio centre. Nuotraukoje Puntuko akmuo dar be Dariaus ir Girėno atvaizdų. Bareljefas lakūnams Atlanto nugalėtojams buvo iškaltas karo metu, 1943m.

Stasys Dajoras tarnyboje2 Stasys Dajoras Trečiojo Artilerijos Pulko trečios baterijos eilinis

Stasys Dajoras Trečiojo Artilerijos Pulko, trečios baterijos eilinis, 1932 m. Nuotrauka iš Birutės Dajoraitės nuotraukų rinkinio.

Stasys Dajoras tarnyboje

"Atmintis kariuomenės, jodinėjimas arkliu Josiu. Viena graži diena, po pamaldų, Kaune Šančiuose, 1932-XI-13 dienoje. Nuotrauka iš Birutės Dajoraitės nuotraukų rinkinio.

Iš Vištartaitės kaiminkos S. Vištarto tarnyba

Tūbiniškio S. Vištarto tarnyba

Justinas Peciukaitis1

Justinas Pečiukaitis tarnyboje, 1938m. Nuotrauka iš Aurimo Pečiukaičio albumo.

Pirmoji ugnies būrio arklidė Justino Pečiukaičio Tarnyba 1938m. spalio 17 d

Pirmoji ugnies būrio arklidė, 1938m. spalio 17 d. Nuotrauka iš Aurimo Pečiukaičio albumo

 Tarnyba Panemunės kareivinėse, Kaunas, 1927m.

Rūkyti griežtai draudžiama

"Vienybe kariuomenės pagrindas". Nuotrauka iš St. Paškevičiaus rinkinio

"Tik gerai apmokintas karys baisus yra priešui".

Poilsis kareivinėse Panemunėje

"Nepergalėtas tas kuris garbingai žuvo kovoje","Saugokitės tinginio kaip kokio maro jūsų kūnui ir sielai", "Kario pareiga ginti Tėvynę", "Garbinga mirtis dėl Tėvynės laisvės". Nuotrauka iš St. Paškevičiaus rinkinio

Kariškoje virtuvėje

Raportas virtuvėje. Nuotrauka iš St. Paškevičiaus rinkinio

Iškilminga rikiuotė

Iškilminga rikiuotė

Fotografija M.Šuro1 Šančiai Juozapavičiaus pr. 55

Artileristai Kaune, 1927m. 

Justinas Peciukaitis 1 mas is kaires

Kariai žygyje, Justinas Pečiukaitis 1-mas is kaires. Nuotrauka iš Aurimo Pečiukaičio albumo

Justino Pečiukaičio Tarnyba

Prie smetoniško alaus kartu su draugais. J. Pečiukaitis trečias iš dešinės. Nuotrauka iš Aurimo Pečiukaičio albumo.

I masis husarų pulkas 1

Pirmojo husarų, Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilo pulko kariai Kaune, Radvilėnų gatvėje. Šiame pulke tarnavo ir Tūbinių krašto jaunimo.


 Kalvė kariuomenėje

Arklių kaustymas Lietuvos kariuomenės pulko kalvėje. Nuotrauka Tauragės istorijos muziejaus fondo.

 Vystarto tarnyba 

Baigusio tarnybą Lietuvos kariuomenėje pažymejimas išduotas Broniui Vištartui, Balsių km.

Atsargos kario Dilinsko liūdij 

Lietuvos kariuomenės atsargos Karys Dilinskas ir jo Atsargos kario LIŪDIJIMAS, 1938m.

Tarnyba Lietuvos kariuomenėje nebuvo lengva. Liūdijime, kurį savo palikuonims išsaugojo Lietuvos patrijotas, buvęs karys Steponas Dilinskas, randame griežtas karinės prievolės vykdymo salygas, galiojusias Nepriklausomoje Lietuvoje.


Skrydis per Atlantą sukrėtęs Lietuvą

Didelį poveikį patriotiniam pakilimui Lietuvoje padarė didvyriškas S.Dariaus ir S.Girėno skrydis per Atlanto vandenyną vienmotoriu lėktuvu "Lithuanica" iš Jungtinių Valstijų į Lietuvą 1933 metais.

Abejingų šiam lakūnų žygiui nebuvo tiek Amerikoje, kur buvo įsikūrę šimtai tūkstančių lietuvių, tiek visoje Lietuvoje, o ypač Šilalės krašte, iš kur buvo kilę abu lakūnai.  Visi Lietuvoje ir lietuviai Amerikoje sekė lakūnų pasiruošimą, kelionei aukojo pinigus ir 1933 metų liepos 16 dieną, pavojingai pakrautas lėktuvas iš Niujorko Kenedžio aerouosto, pakilo tolimam skrydžiui į išsvajotą Lietuvą.

Vėliau tie, kurie išlydėjo lakūnus į tėvynę, rašys ir skelbs, jog visam laikui įsiminė jų veidus, kuriuose atsispindėjo vyriška valia, padiktavusi tvirtą sprendimą – įveikti Atlanto platybes.

.Darius ir Girenas pries skrydį Dariaus Gireno Lituanica

Kraštiečiai Steponas Darius ir Stasys Girėnas Amerikoje, prie savo lėktuvo. Kitoje nuotraukoje "Lithuanica" virš Niujorko. St. Darius ir S. Girėnas ruošiasi tolimam skrydžiui į Lietuvą.

Pasaulio spauda plačiai rašė apie “Lituanicos” startą, pripažindama jį rizikingiausiu ir drąsiausiu pakilimu transatlantinių lėktuvų istorijoje:

“Lituanicos” variklis didina sūkius, propeleris suaimanuoja skardžiu, kurtinančiu garsu, oro sūkuriai virpina lėktuvo liemens drobę. Stiklo langelis dar atidarytas, greta sėdintys pilotai atsigręžia į stovinčiuosius prie lėktuvo ir kilstelėdami rankas atsisveikina. "

 Meilė Lietuvai, savo tautai paskatino juos ryžtis labai pavojingam skrydžiui. Jį skyrė būsimoms kartoms, oreivystės ateičiai. Jau kitą dieną Kaune, Aleksoto oro uoste, didvyrių  laukė apie 25 tūkstančiai žmonių. Kraštiečių lakūnų  su bendraminčiais Kaune laukė Alfonsas Bendikas iš Brokštėnų, vėliau ne kartą pasidalijęs savo prisiminimais. Jam, kaip ir kitiems emigrantų vaikams, ypač rūpėjo, kad didvyriškas žygis į Lietuvą būtų sėkmingas. Jo tėvai, brolis Jonas, daugelis draugų ir kaimynų daugelį metų gyveno ir dirbo Amerikoje kaip ir Stasys Girėnas iš Vytogalos kaimo, ar Steponas Darius iš gretimo Klaipedos rajono. Simbolinėje pašto siuntoje, kurį lakūnai skraidino į Lietuvą, buvo net 700-tai emigrantų laiškų artimiesiems Lietuvoje. Emigracijos išardytos šeimos svajojo, kad nutiesus oro tiltą iš Amerikos į Lietuvą, ryšys su artimaisiais taps lengvesnis. 

Pagal pasakojimus, aerodromo prieeigose Kaune susirinkusi didžiulė minia sustingusi išstovėjo visą naktį. Nerimą kėlė tai, kad orai pasidarė labai prasti. Iš Niujorko pakilusių bičiulių belaukiant Kauno Aleksoto oro uoste prasidėjo tikra audra, dangų raižė žaibai. Tačiau ilga nerimo naktis baigėsi  lėktuvo taip ir nesulaukus. Miniai pradėjus skirstytis, džiaugsmo nuotaikos virto ašaromis, visus apėmė slegiantys jausmai ir nelaimės nuojauta.

Tik kiek vėliau gauta tragiška žinia: Lietuviai lakūnai S.Darius ir S.Girėnas lėktuvu „Lituanica“ žuvo dabartinėje Lenkijos teritorijoje, prie Pščelniko kaimo.

Dariaus ir Gireno pašto kvitas

Oro paštas, kurio lydraštyje savo ranka pasirašė patys lakūnai, nepasiekė savo tikslo. Vieni pirmųjų istorijoje įveikę Atlanto vandenyną, lakūnai žuvo likus apie 775 km ir vos trims valandoms skrydžio iki išsvajoto tikslo.

Dariaus Girėno lėktuvo kritimo vietoje 1933m. liepa

Liepos 19-osios popietę Kauno aerodromą užtvindė kur kas gausesnė minia, negu naktį laukiant “Lituanicos”. Kai tik didysis lėktuvas, lydimas eskorto, pradėjo sukti ratą aplink  Kauno miestą, sugaudė fabrikų sirenos, suskambo visų bažnyčių varpai... Žmonių širdys virpėjo skausmu. Retas kuris galėjo sulaikyti ašaras: dviejų taurių narsuolių tragedija dabar pavirto visos tautos tragedija.

Dariaus ir Gireno laidotuvės Kaune

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno laidotuvės, Kaunas, 1933 m. Nuotrauka iš  J.ir V. Almonaičių knygos "Šiaurės Karšuva".

Laidotuvės  pasižymėjo masinėmis žmonių eitynėmis,  šviečiant skaisčiai liepos vidurio saulei. Daugelis tuomet spėliojo, kad skrydžiui įvykus keliomis dienomis vėliau, viskas būtų pasibaigę laimingai.

S._Dariaus_ir_S._Girėno_laidotuvių_procesija_eina_Nepriklausomybės_aikšte._Vlado_Dzindziliauso_nuotr.jpg

S. Dariaus ir S. Girėno laidotuvių procesija eina Nepriklausomybės aikšte. Vlado Dzindziliauso nuotrauka

Gedėjo ne tik Kaunas, bet ir visa Lietuva. Iškilmingą žuvusiųjų lakūnų sutikimą ir laidotuves transliavo Lietuvos radijas. Lietuvos aeroklubo ir lakūnų sutikimo komiteto pirmininkas Z.Žemaitis prie mikrofono šnekėjo labai susijaudinęs:

„Jūs įrodėt pasauliui, kad ir mažos tautos žmonės gali atlikti milžiniškus žygius, kurių pavydi galingos tautos. Parodėt mums kilnų pavyzdį, kaip reikia mylėti tėvynę. Ir kaip dabar, po 500 metų, Lietuvos vaikai stiprybę semia iš Vytauto Didžiojo darbų, taip mūsų ateities kartos, ypač jų jaunuomenė, seks jūsų kilniu pavyzdžiu ir žengs Lietuvos garbės keliais...“

Dariaus gireno laidotuvese Kaune

Liepos 20–oji buvo paskelbta gedulo diena. Nepaprastai iškilmingai vykusių laidotuvių ceremonijoje, dalyvavo apie 60 tūkstančių žmonių.
Tragiškas įvykis plačiai buvo pažymimas Lietuvos apskričių miestuose ir miesteliuose, rengiamos pamaldos, minėjimo vakarai, skaitomos pakaitos. Narsių lakūnų netektį skaudžiai išgyveno į JAV bei Pietų Ameriką emigrasvę lietuviai. Čikagoje bei kitose lietuvių kolonijose įvyko daug gedulo vakarų, bažnyčiose buvo laikomos gedulingos šv. Mišios. Į pamaldas Niujorko rajone Brukline atvyko Bs eneto oro uosto viršininkas, prie simbolinio katafalko garbės sargyboje stovėjo Amerikolegiono kariai veteranai su pulko, kuriame Pirmojo pasaulinio karo metu tarnavo S. Darius, vėliava.

 Dariaus ir Gireno testamentas g4

Atvirukuose, išleistuose po šio tragiško įvykio, buvo paskalbtas Stepo Dariaus ir Stasio Girėno "Testamentas", kuris liūdija, kad lakūnai suprato kokia yra  didelė rizika ir kad jie gali žūti, bet žygiui vis tiek ryžosi dėl jaunos Lietuvos Valstybės, dėl jos piliečių garbės ir pavyzdžio jaunajai Nepriklausomos Lietuvos kartai.

Dariaus Girėno paminklas JAV

Šiuo metu lakūnų ir lėktuvo relikvijos saugomos Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Specialioje salėje galima apžiūrėti asmeninius lakūnų daiktus, apdovanojimus, S. Dariaus užrašų knygelę, bei pačios „Lituanicos“ liekanas. 

Pamatyti šių relikvijų dažnai vykdavo ir didvyriams sentimentų daug turintys  Šilalės, Tūbinių krašto žmonės. Su ekskursijomis, kurias organizuodavo mokykla, "pažiūrėti Lithuanikos" vykome ir mes Tūbinių mokyklos moksleiviai, vėliau, dar kartą su klase vidurinėje mokykloje.

Ekskursija 3

 Tūbiniškiai prie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus, apie 1962 m. Čia matome Petrą Macą, brokštėniškius Donatą Ambrozą, Jurgį Kėblą, Alfonsą Bendiką, Pikšrį, J. Urbutį, Tomą Bendiką su draugais Petru Stulga, Kestučiu Mikalauskiu ir kitais tūbiniškiais, kurie kartu vyko į Kauną.

Dariaus ir Gireno paminklas

Apie 1987 m, nuvykęs į Lenkiją pas savo seserį Br. Fetingienę,"Lithuanikos" lėktuvo katastrofos  vietą aplankė A. Bendikas. Sutvarkytoje miško aikštelėje stovėjo senasis paminklas Lietuvos didvyriams, kurio projekto autorius buvęs žinomas Nepriklausomos Lietuvos architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.  Nuo tos nerimo "Lithuanikos" laukimo nakties Kaune, buvo praėję daugiau kaip 50 metų.

Lenkijos lietuviai prie Paminklo Soldimo girioje1, apie 1980m.jpg

 

Lenkijos lietuviai su tautiniais rūbais prie Paminklo Soldimo girioje, apie 1980m. Iš Bronės Fetingienės šeimos albumo.

Sėkmingas rekordinis S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlanto vandenyną, kad ir pasibaigęs tragiškai, pažadino Lietuvą, suteikė sparnus jaunimui siekti savo svajonių. Pakilti virš debesų galima buvo  ir fotomontažo būdu, kaip tai padarė tūbinišiai, tuo laiku mokinęsi Kaune.

Viktoras Mikalauska su bendamoksliu  Lakūnai iš Tūbinių1

Tūbiniškio Viktoro Mikalausko "pasiskaraidymai" su bendramoksliais, fotomontažas,Kaunas, apie 1935m.

 

 

Brendas_Tbini1.jpg

We have 56 guests and no members online

© tubiniuistorija.lt | Administracija