MIELI KRAŠTIEČIAI

ŠVENTĖ KIAUKUOSE ĮVYKO!

Atidengtas paminklas MOKYKLAI

Paninklas_MOKYKLAI.jpg

2020 metų Rugpjūčio 1 d. atidengtas paminklas Kiaukų k. pradžios mokyklai ir jos įkūrėjui, 1941 m. tremtimiui mokytojui Antanui Račkauskui

Šventės Kiaukuose rezultatas- facebook grupė Kiaukai-Tūbinės. Ji skirta pasidalyti šventės metu padarytomis nuotraukomis ir video medžiaga, taip pat pratęsti tolimesnius krašto istorijos tyrinėjimus.

https://www.facebook.com/groups/321140645924060


Kaip viskas vyko

Šių metų rugpjūčio 1 d. 11 val Tūbinių bažnyčioje

buvo laikomos šv. mišios, kurias aukojo gerb. Vilniaus vyskupas Darius Trijonis ir Viešvilės bažnyčios klebonas Kęstutis PajaujisPo mišių Kiaukuose buvo šventinamas

KIAUKŲ PRADŽIOS MOKYKLOS IR JOS ĮKŪRĖJO  A. RAČKAUSKO ATMINIMO AKMUO, DAJORŲ-MACIKŲ SODYBOS, KIAUKŲ KAIMO ATMINIMO KRYŽIUS IR KOPLYTSTULPIS-RŪPINTOJĖLIS Petro-Vlado, Noreikų giminės atminimui

Po oficialiosios dalies rinkomės Tūbinių bendruomenės namuose, įvyko tradicinis pasibuvimas prie bendrojo stalo, inksmino Prano Gudausko Tauragės bandonijos.

Čia pabuvome kartu, pabendravome, pasidalinome prisiminimais. Tuo pat metu bendruomenės salėje pasigrožėjome Kiaukų pradinės mokyklos įkūrėjo, 1941 m. tremtinio, mokytojo Antano Račkausko ir jo dukros, Laimutės Jundulienės tapytais paveikslais, bei žemiečio,  Noreikų giminės palikuonio, tautodailininko Alfonso Bendiko medžio skulptūromis.

Šventinės dienos pabaigoje, po parodos uždarymo, buvo įteikti paveikslai. Tautodailininkė Laimutė Jundulienė didžiają dalį savo paveikslų padovanojo. 

Laimutės tėvo Antano Račkausko tapytas paveiksls "Kiaukų mokyklėlė" visos šeimos sprendimu buvo padovanotas Tūbinių bendruomenės namams, Laimutės paveikslas "Šv. Jurgis" padovanotas bažnyčiai.

Paveikslų autoriams apie dovanojimą primins parengti dovanotųjų paveikslų kopijos- liūdijimai su bendruomenės atributika..

 Dokumentas_kopija.jpg

(Daugiau medžiagos iš šventės yra ruošiama ir bus pateikta vėliau)


 ATMINTIS

Žmogaus gyvenimas – tarsi upė, kuri turi savo ištakas, seklumas ir gilias vietas, kol galop pasiekia plačiuosius vandenis. Žmogus auga, plečia savo akiratį, gilina žinias,  supratimą apie Pasaulį, kad pasiektų gyvenimo pilnatvės ir džiaugsmo akimirkų. Tačiau, kaip ir upė, žmogus retai išvengia slenksčių ir sukrėtimų kol gyvenimo tėkmė išsilygina. Metams bėgant gyvenimo ritmas lėtėja ir ...visai sustoja.

Eidami gyvenimo keliu mes savo poelgius matuojame tėvų įdiegtais moraliniais principais, jėgų ir išminties semiamės  iš giminės šaknų, gimtinės ir tautos lobių. Bet kartais girdime: kad kaimas miršta!? Tačiau..., kol mes, kaimo vaikai jį sapnuojame, kaimas nemirs. Visai  nesvarbu, kad vietoje gimtojo namo žaliuoja pieva, siūbuoja javų laukas, ar auga miškas.

Ilgą laiką veikusioje Kiaukų pradinėje mokykloje rašymo ir skaitymo pradžiamokslį gavo Kiaukų, bei aplinkinių sodybų ir kaimų vaikai. Mokykla buvo ne tik žinių, bet ir kaimo kultūros lopšys, sutraukęs dainos ir šokio mėgėjus, juos būrė aktyvūs čia dirbę mokytojai.

Kraštiečių entuziastų dėka, buvusios Kiaukų pradžios mokyklos vietoje, pastatytasAtminimo akmuo, kuris bus šventinamas š.m. Rugpjūčio 1 d., po mišių Tūbinių bažnyčioje. 

Buvusios_A._Račkausko_nokyklos_vietoje_paminklas_2020_m._Liepa.jpg

Zigmo Astrausko autorinis darbas, Kiaukų mokyklos Atminimo akmuo, buvusios mokyklos vietoje Kiaukuose, 2020 06 20. Simboliška, kad apatinis paminklo akmuo paminklui  surastas Dryžų k., kur veikė  Dryžų pradinė mokykla ir mokinosi daug kraštiečių

Be šito Z. Astrausko sukurto įspūdingo paminklo mokyklai ir jos įkūrėjui mokytojui A. Račkauskui atminti, Kiaukų k. paveldas pasipildė dar dviem atminimo ženklais, pastatytais buvusių sodybų vietose.

Atminimo kryžius

Dajorų-Macikų sodybos ir Kiaukų k. ATMINIMUI

Kryžiaus statybos iniciatorė Kristina Macikaitė Paliutienė sako, jog " negali nelikti nei ženklo toje vietoje, kur prabėgo dviejų kartų, mano protėvių gyvenimas, čia gimėme ir praleidome vaikystę mes - trečioji karta, sesuo, brolis ir aš. Laikas šiems namams buvo negailestingas – karas, pokaris, kolūkinė vergija, sovietinis žmonių nužmoginimas.
Taigi, kur toji senelių, tėvų ir kitų mano kaimo žmonių nugyvento gyvenimo prasmė, jų viltys, baimės, darbas – jų rankomis čia kiekvienas žemės grumstas nučiupinėtas..."

Dajorų_-_Macikų_kryžius_2020_m._liepa.jpg

Kryžius Dajorų-Macikų sodybos ir Kiaukų k. ATMINIMUI, 2020 07 mėn.

"TE KRISTUS LAIMINA IŠĖJUSIUS AMŽINYBĖN, ŠIOJ ŽEMĖJ ESANČIUS IR ATEINANČIUS JŲ PALIKUONIS"


 Rūpintojėlis "Noreikų giminei atminti"

Noreikų sodyboje prie dvikamienio ąžuolo tautodailininko  Alfonso Bendiko sukurtas ir kartu su Petro Noreikos šeima pastatytas atminimo koplytstulpis Rūpintojėlis.

Sodybos istorija ir šis jos atminimo ženklas-Rūpintojėlis naujosioms kartoms primins protėvius, sodyboje išaugusias dideles šeimas ir garbingus giminės palikuonis prisiekusius Lietuvos Valstybei.

Koplytstulpis_Noreikų_žemėje01.jpg

Koplytstulpis-Rūpintojėlis Noreikų giminei atminti, 2018 m.

Tėviškės žemėje Kiaukuose  pastatyti koplytstulpį, primenantį kadaise prie keliuko panašų stovėjusį, buvo šį pasaulį jau palikusio Kiaukų k. gyventojo  Noreikos Petro(1948-2017) svajonė, kurios jis nespėjo įgyvendinti.

Mieli gimtosios Kiaukų žemės vaikai, ar širdyje  dar gyva gimtinė? Ar Jūsų atmintyje išliko mokyklos metų garsai?

Jeigu taip, Rugpjūčio 1 d., 11 val., kviečiame rinktis prie Tūbinių bažnyčios kartu su savo vaikais, giminėmis, draugais, su visais, kurie tiki, jog kaimas nemiršta, kol gyvi jo išauginti žmonės. Siūlome pasiimti šiek tiek maisto bendrajam stalui.

Pagal Kristinos Paliutienės str. laikraštyje "Šilalės Artojas" - 2020 06 23 d. Nr 49.


Mieli kraštiečiai ir žemiečiai,

Vienas aktyviausių Kiaukų mokyklos ir jos įkūrėjo, mokytojo tremtinio, Antano Račkausko įamžinimo iniciatorių Zigmas Astrauskas, paaukojęs idėjai nesuskaičiuojamą kiekį darbo valandų, baigdamas savo sukurtą projektą, kartu su Kristina Paliutiene ir kitais projekto sumanytojais, nuoširdžiai dėkoja visiems kraštiečiams ir buvusiems mokiniams - idėjos palaikymą, esamiems ir būsimiems aukotojams už pinigines lėšas ir kitokią pagalbą. 

Prie šios padėkos prisijungia buvusio  Kiaukų k. gyventojo Petro Noreikos(1980-1920) palikuonys, kartu ir šios, Kiaukų istorijos puslapio rengėjas A. Bendikas.

Ačiū už  šiltus prisiminimus, atverstus asmeninius albumus, dešimtmečiais saugotas istorines mokyklos ir kaimo gyvenimo nuotraukas.

Kiaukų kaimą, jos mokyklą, čia buvusias, bet neišlikusias sodybas ateities kartoms primins puikūs su meile pagaminti atminimo ženklai.

Šių ženklų statytojų, organizatorių ir Kiaukų istorijos rėmėjų vardu:

Kviečiame visus kraštiečius, buvusius Kiaukų mokyklos mokinius, gimines ir artimuosius atvykti š. m. rugpjūčio 1 d. 11 val. prie Tūbinių bažnyčios, dalyvauti mišiose ir mokyklos Atminimo akmens, Kryžiaus ir Rūpintojėlio pagerbimo-šventinimo iškilmėse. Tai puiki proga prisiminimams ir giminių susitikimams.

Z._Astrauskas_dar_vis_randa_darbų_be_atrodo_kad_paties_kurtas_projektas_baigtas.jpg

Z. Astrauskas prie statomo savo autorinio darbo paminklo Kiaukams. 


Ryšium su planuojamu Vilniaus vyskupo atvykimu ir numatytu mokyklos Atminimo akmens šventinimu š. m. Rugpjūčio 1 d., Kiaukų k. istorinis puslapis jau kurį laiką buvo papildomas ir atnaujinamas, akcentuojant su šiuo renginiu susijusią medžiagą. Kraštiečius galinčius šią istoriją papildyti nuotraukomis ir prisiminimais, kviečiame parašyti arba skambinti telefonu svetainės kontaktuose nurodytu adresu.

Žemiau pateikiamas šio, Kiaukų puslapio turinys ir nuorodos į atskirus straipsnius apie Kiaukus ir kadaise Kiaukams priklausiusius aplinkinius kaimus. Čia rasime buvusios Kiaukų mokyklos ir mokinių nuotraukas, buvusio Kiaukų mokyklos mokytojo, tremtinio A. Račkausko, kraštiečių Kristinos Paliutienės, Juozo Noreikos ir kitų buvusių Kiaukų gyventojų prisiminimus, nuotraukas iš buvusio Kiaukų gyvenimo.


Šiame puslapyje:

Trumpa istorija, mokytojai, mokyklos ir mokinių  nuotraukos. 

Dryžų pradinė mokykla 

Tremtinio, Tūbinių ir Kiaukų mokyklų mokytojo Antano Račkausko prisiminimai apie jo mokyklos įkūrimą, darbą su mokiniais ir tremtinio šeimos likimą.

  • "M A N O   K A I M A S"

Kraštietės Kristinos Paliutienės mintys skirtos Kiaukų kaimo ir  jo gyventojų atminimui. 

  • "VYSKUPAS IŠ ŽEMAITIJOS"

 Dariaus Trijonio giminės šaknys Kiaukų kaime.

Juozo Noreikos atsiminimai apie Kiaukus ir apylinkės gyventojus. Kiaukų ir Paakmenio k. gyventojų sarašai.

Puskarininkio Juozo Pociaus tarnyba LR

Puskarininkio Felikso Noreikos tarnyba LR 

LR Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadas Gintaras Noreika

  • "MEŠKAUSKAI PRIE AKMENOS"

Martyno Meškausko sodyba. Adelės Meškauskaitės Račkauskienės ir jos sesers Petrauskienes nuotraukos

  • "PAAKMENIO MALŪNAS" Mačaičiai, Montvydai,
  • VĖLAVIČIAI, JURGUČIAI, GUDAUSKAI, BUDGINAI, 
  • TRIJONIAI(Jadvygos Musvydienės prisiminimas), 
  • BUDGINAI BRONIUS IR KAZIMIERA
  • ŪKIO DARBAI KIAUKŲ K.
  • LIETUVOS ATGIMIMO SAJŪDIS TŪBINĖSE.(Vidos Kontminaitės Sakalauskienės nuotraukos).
  • LDK KIAUKŲ VALDA, KIAUKŲ DVARAS, KIAUKŲ KAIMAS(istorinės žinios).

Susiję straipsniai:


Istorija, prisiminimai, atmintis

Kiaukų kaimo apylinkės žemės LDK laikais priklausė Karšuvos valsčiui, 1562 m inventoriuje nurodytos kaip 36 valakų Garduvos(Gardawo) kaimas. 

1712 m. įvardytas Kiaukų kaimas, priklausęs Lingių valdai. Vėliau Kiaukai tapo atskira Didžiojo Kunigaikščio Valda.

1764 m. valdos laikytoju paskirtas Jurgis Radovickis, o 1766 m.- Teodoras ir Ona Silvestravičiai. 1795 m. po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimo Kiaukai tapo valstybine KIAUKŲ VALDA. Jai priklausė  ir aplinkiniai Paakmenio k., Pajerubinio k., Girininkų k., taip pat Dryžų kaimas.

Kiaukų_kapinaitės_2020_birželis.jpg

Kiaukų kapinaičių prieeiga Noralio pakrantėje, 2020 m.

Randama žinių, kad 1853 m. valstybinės valdos centras buvo Kiaukų dvaras nutolęs nuo Šilalės apie 7 km. į šiaurės rytus, išsidėstęs už Jėrubyno ir Noralio santakos. (daugiau apie dvarą  skaityti šio puslapio gale)

Atminimo lenta Kiaukų kaimui ant akmens 

Gyventojų ir čia gyvenusių kraštiečių Jurgučių pastangomis kapinaičių teritorija aptverta, padaryti laiptai, iš Noralio upelio slėnio pusės, pastatytas atminimo ženklas Kiaukų kaimui atminti su trumpa kaimo istorija, kuri siekia 1562-uosius metus.

Gyventojų iš kartos į kartą perduodamos šykščios žinios, kad kapinėse palaidotos XVIII a pradžioje kaimą nusiaubusio juodojo maro aukos. 

Kiaukų_koplyčia_2020_06_06.jpg

Kiaukų kapinaičių koplyčia, 2020 m. birželis.

 Kiaukų_kapinaičių_koplyčia_2020_birželis.jpg

Kiaukų k. koplyčios remonto darbus 2020 pavasarį atliko iniciatyvus kraštietis gyvenantis Šilalėje Zigmas Astrauskas. Darbus finansiškai rėmė Šilalės Savivaldybės kaimiškoji seniūnija.


 Kiaukų pradžios mokykla.

Istorijos epizodai ir mokyklos mokytojai

Pradinė mokykla Kiaukuose pradėjo veikti tarpukaryje 1931 metais. Kurioje vietoje buvo atidaryta pati pirmoji mokykla tiksliai nėra nustatyta. Tačiau žinoma, kad prieš karą keletą metų mokykla veikė Jono Rimkaus gyvenamajame name, kurio viename gale buvo įrengtos klasės.

Rimkų-Pociaus_sodyboje_mokykla.jpg

Jono Rimkaus, sodyba Kiaukų kaime, įsikūrusi ant Noralio kranto, netoli buvusios Kiaukų dvarvietės. Nuotrauka iš R. Vedeikienės rinkinio.

Knygose apie Šilalės kraštą randamos žinios, kad nuo 1931 m. iki 1934 m. Kiaukų mokyklos vedėju dirbo Albinas Monstvilas. Mokytojui A. Monstvilui, kartu su žmona, dirbusia Tūbinių pradžios mokykloje, išvykus į Šilalę, Kiaukuose 1934 m. dirbo mokytojos cenzą įgijusi Pranė Petrauskaitė. Nuo tų pačių 1934 m. iki 1936 m. Kiaukų mokykloje dirbo mokytojų seminariją baigusi Antanina Bagočiūnaitė Jurevičienė. Nuo 1936 m. iki 1938 m. mokytojos cenzą įgijusi Ona Tamašauskaitė. 1938 m. rudenį, Kiaukų mokykla iš Jono Rimkaus sodybos išsikėlė. Ją savo žmonos tėviškėje Trijonių sodyboje įkūrė ir joje mokytojavo į Kiaukus iš Tūbinių atsikėlęs mokytojas Antanas Račkauskas.

Mokytojas A. Račkauskas mokykloje dirbo iki 1941 m. birželio mėn. kada buvo ištremtas. Vėliau(1949 m.) mokykloje dirbo Pranas Zalca, 1950 m. mokytoja Starinskytė, 1954 m. mokytoja Marytė Pintverytė-Knyzelienė, 1954-~1960 m., Apie 1965 m Juozas Pocius, mokytoja Antanina Žėkaitė- Bernotienė dirbo 1953.09 iki 1961 m., Teresė Galminienė. Apie metus laiko, 1955-56 mokslo metais mokykloje dirbo mokytoja Donata Daukilienė, vėliau Elytė Skalauskaitė Pocienė. Viena paskutinių mokyklos mokytojų iki jos uždarymo 1975 m. buvo Marytė Pintverienė, kuri mokyklos pastate ir gyveno

Is Liudos 2015 04 17 022

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai su mokytoja Ona Tamašauskaite prie mokyklos Rimkų gyvenamojo namoAntra mergaitė šalia mokytojos stovi Bronė Brazauskaitė(Zalcienė), trečia, aukštėliau, Adelė Kauliūtė (Vismantienė), dešinėje tikybos mokytojas, Tūbinių parapijos klebonas Domininkas Masiulis, 1937 m.

Kiauku_mokykla_1938_m.jpg

Kiauku pradžios mokykla, 1938 -XI.8 d.

Ant nuotraukos užrašas: "E. Astrauskytės atmintelė iš pr. mokyklos". Nuotrauka iš Petro Kvederio albumo, pateikė Z. Astrauskas. Dėl vietos kuriame pastate mokykla abejojama.

Pastato langai skirtingi ir nuo Rimkų sodybos ir nuo Račkausko sodybos gali būti dėl to, kad nuotrauka daryta prieš remontą. Kartu su mokiniais nusipaveikslavusio kunigo tapatybė tikslinama. Tai gali būti kunigas iš Kiaukų k. gyventojų, mokytojų artimūjų aplinkos. Yra žinių, kad kunigas buvo Rimkų gimineje. Tūbinėse tuo metu dirbo ir tikybos pamokas mokyklose vedė kun. D. Masiulis.

Kunigas1.jpg

Kunigas 1938 m. nusipaveikslavęs su Kiaukų mokyklos mokiniais. Nuotraukos darymo vieta nežinoma. Iš R. Pociūtės Vedeikienės rinkinio.

Kiaukų_pradine-Macikų_Kristinos.jpg

Kiaukų mokyklos klasės mergaitės mokykloje Juozo Pociaus sodyboje.  Mokykla buvusi A. Račkausko sodyboje tuo metu buvo remontuojama. Kristinos Macikaitės Paliutienės nuotrauka. Mokytoja Žibelienė.

Kiaukų pradinė m la

Kiaukų pradinės mokyklos antros klasės mokiniai. Salomėja Kauliūtė: "Prisiminimui, kada aš ėjau į antrają klasę..."Salomėja nuotraukoje antroje eilėje pirma iš dešinės, dešinėje mokytojas Pranas Zalcas, 1949 m.

Pranas_Zalca-Kiaukų1949_m._Užgirių_ir_Lauksodos_pradinėse_mokklose.jpg

Trys nuotraukos palyginimui: Pranas Zalcas-Kiaukų(1949 m.), Užgirių ir Lauksodos pradinėse mokyklose.

Pagal informaciją, kurią suteikė Mindaugas Noreika, taip pat Kazimiera Kauliūtėtuo metu Kiaukų pradinėje dirbo mokytojas Pranas Zalcas.

Kiaukų pradinė mokykla1, 1950m. Mokytoja Starinskytė. Iš J. Trijonytės Musvytienės albumo.jpg

Kiaukų pradinės mokyklos mergaitės, 1950 m. Mokytoja Starinskytė. Iš J. Trijonytės Musvydienės albumo.

Kiaukų_pradinė_1950m._iš_D._Mikalauskienss.jpg

Kiaukų pradinė, mokytoja Starinskytė, apie 1950 m.

Atminčiai,antrą klasę baigus, visų mokinių nuotrauka1 Kiaukų pradinė mokykla, Angelės Trijonytės, 1952m.jpg

Kiaukų pradinė mokykla, antrą klasę baigiant, visų mokinių nuotrauka. Angelės Trijonytės, 1952 m.

Atminčiai, antrą klasę baigus, visų mokinių nuotrauka. Kiaukų pradinė mokykla, Angelės Trijonytės, 1952metai.jpg

Kiaukų pradinė mokykla, mokytoja Marytė Knyzelienė. Angelės Trijonytės nuotrauka, 1954 m.

Kiaukų_mokykla-I-eil._iš_kairės_J._Trijonis_St._Noreikaitė_E._Trijonytė_ir_St_Trijonytė_._II-_eilėje-Mačaitis_P._Kaulius_Dajoraitė_Vedeikis_Juozas.jpg

Kiaukų mokiniai ketvirtokai po egzaminų Tūbinese, 1954 m.

Kairėje stovi mokytoja Antanina Bernotienė. Mokinius galima išskirti į tris eiles:

I eilėje iš kairės J. Trijonis, St. Noreikaitė, E. Trijonytė ir St. Trijonytė.

II- eilėje: Mačaitis, P. Kaulius, Dajoraitė, Vedeikis Juozas.

III eilėje: J. Štangvaltas, Pr. Kvestys, Dajoras, Vl. Benėta, Jonas Vedeikis.

Kiaukų_pradinė_mokykla_1954-1955_m.jpg

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai. Mokytoja Antanina Žėkaitė  Bernotienė stovi kairėjė, 1955-56 m. m. Iš Redos Bernotaitės - Šleževičienės albumo.

Kiaukų_m-la_1955-56_m.jpg

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai. Mokytoja Antanina Žėkaitė  Bernotienė stovi kairėjė, dešinėje mokytoja Donata Daukilienė, 1955-56 m. m. Iš Redos Bernotaitės - Šleževičienės albumo.

Mokykla._Mokytoją_Žėkaitę_Bernotienę_pavaduojantis_mokytojas_Alius_Jankauskas_ir_mokytojas_Poška_kuris_dirbo_su_kitom_klasėm_1957_m._pavasaris.jpg

Kiaukų mokykla buvusioje Račkauskų sodyboje, 1957 m. pavasaris.

Mokytojas Alius Jankauskas(kairėje, pavaduojantis A. Bernotienę) ir mokytojas Poška.

Gudauskas_Pradineje_m-loje.jpg

Pradineje mokykloje P. Gudauskas

Kiaukų vaikai komunija-mokykla11.jpg

Kiaukų pradinės mokyklos mokiniai, apie 1959-V-29 d. 

Kairėje stovi mokytoja A. Bernotienė, dešinėje Marytė Pintverytė?(Knyzelienė).

Vaikai viršuje iš kairės trečias Pranas Gudauskas, ketvirtas Jonas, šeštas Antanas Jurgutis, Žibelis, penktas Bukauskas Juozas, iš dešinės trečias Stasys Kvederis, ketvirtas Petras Kvederis, prieš jį Benas Trijonis., kairiau, per viena vaiką, Pranas Trijonis.

Kiaukų pradinės mokyklos Mokytojų

SARAŠAS

Eil Nr.

Mokytojo vardas Pavardė

Darbo metai

1

Albinas Monstvilas

1931 m. - 1934 m

2

Pranė Petrauskaitė

1934

3

Antanina Bagočiūnaitė Jurevičienė

1934 m. -1936 m

4

Ona Tamašauskaitė

1936 m. - 1938 m.

5

Antanas Račkauskas.

1938 - 1941

6

Pranas Zalca

1947(?) -1949

7

Karosaitė Jakienė

1950- 1952

8

Starinskytė

1950

9

Marytė Pintverytė-Knyzelienė,

(?) -1954

10

Donata Daukilienė

1955-56

11

Antanina Žėkaitė- Bernotienė

1953.09 -1961 m

12

Teresė Galminienė.

1960(?)

13

Juozas Pocius

1965(?)

14

Elytė Skalauskaitė Pocienė.

?    -    1974

15

Marytė Pintverienė

1970(?) - 1975


Bendromis mokytojų ir mokinių pastangomis sarasą reikia tikslinti

Dryžų mokykla

Dryžų_mokykla-Danutės_Petkutės1.jpg

Dryžų mokykla, Danutės Petkutės-Mikalauskienės nuotrauka. 

Dryžų_mokykla-Danutės_Petkutės.jpg

Dryžų mokykla. Pirnoje eilėje pirma iš dešinės Danutė Petkutė(Mikalauskienė), ketvirta Onutė Petkutė (Kiaulakienė). Antroje eilėje trečias iš kairės Stasys Zaranka, Danutės Petkutės-Mikalauskienės nuotrauka, 1951 m.

Dryžų_mokykla_1955_05_28.jpg

Dryžų k. pradžios mokykla, mokytoja Gurauskaitė(?) 1955 05 28


 Kiaukų mokyklos Mokytoja Donata Daukilienė

Vytogalos_pradine_m-la_moksleivė_Donata-Daukilienė_priekyje_trečia_iš_kairės_mokytojas_Algirdas_Grybas.jpg

Vytogalos pradine m-la, moksleivė Donata(Daukilienė) priekyje trečia iš kairės, mokytojas Algirdas Grybas

Vytogalos_mokykla-mokytojas_Algirdas_Grybas_Donata_pirma_iš_kairės.jpg

Vytogalos mokykla-mokytojas Algirdas Grybas, Donata(Daukilienė) antroje eilėje pirma iš kairės.

Daukilienės_mokyklos_klasė_Obelyne.jpg

Mokytoja Donata Daukilienė darbo metu Obelyno mokykloje.

Daukilienės_mokykla3.jpg

Mokytojos D. Daukilienė ir jos mokiniai Dryžų mokykloje.

Daukilienės_mokykla2.jpg

Mokytojos D. Daukilienė ir jos mokiniai Dryžų mokykloje.

Daukilienės_mokykla4.jpg

Daukilienės mokyklos klasė, Dryžai

Daukilienės_mokykla1.jpg

 Dryžų mokyklos moksleivės.


 

Iš Kiaukų mokyklos mokytojų gyvenimo

Tūbinių_Payžnio_ir_Kiaukų_pradinių_mokyklų_mokytojai_metodinio_ratelio_susirinkimas-iki_15_žmonių_1954_m._pavasaris.jpg

Tūbinių, Payžnio ir Kiaukų pradinių mokyklų mokytojai. Metodinio ratelio susirinkime, kur kartais dalyvaudavo iki 15 žmonių. 1954 m. pavasaris.

Mokytoja_Bernotienė-studentiškos_dienos3.jpg

 Antanina Žėkaitė(Bernotienė) gal ilgiausiai mokykloje išdirbusi mokytoja.

Mokytoja_Bernotienė-studentiškos_dienos.jpg

Antaninos Žėkaitės studentiškos dienos, stovi priekyje, pirma iš kairės.

Redos_Šleževičienės_nuotrauka.jpg

Mokytoja Antanina Žėkaitė Bernotienė su šeima ir artimaisiais.

Mokytoja_Antanina_Žėkaitė_su_drauge_Šilalėje._1954_m._žiema.jpg

Mokytoja Antanina Bernotienė(kairėje) su drauge Brone Krasauskiene, taip pat mokytoja, dirbusia Genioto pradinėje mokykloje netoli Kvėdarnos. Šilalė, 1954 m. žiema

Žvejyba_su_geriausia_drauge_Danute_Gudauskaite_ant_Akmenos_liepto_1956_m._vasara._Iš_Redos_Šleževičienes_albumo.jpg

Žvejyba su geriausia drauge Gudauskaite ant Akmenos liepto, 1956 m. vasara. Iš Redos Šleževičienes albumo

Kiaukų_mokykla_ir_mokytojos_Antaninos_Žėkaitės_Bernotų_šeima_1957_m.jpg

Mokytojos Antaninos ir Antano Bernotų šeima prie Kiaukų pradinės mokyklos. Nuotraukoje Antanina(Žėkaitė) sėdi su balta bliuskele, kairėje jos draugė Bronė Krasauskienė. Centre sėdi Bernotų sūnus Virginijus, 1957 m.  

Mokytojos_A._Bernotienės_šeima1.jpg

Redos_Šleževičienės_nuotrauka1.jpg

Su_drauge_mokytoja_Maryte_Pintveryte_Kiaukuose_1955_metų_ruduo.jpg

Mokytojos Antanina Bernotienė ir Maryte Knyzelienė Kiaukuose, 1955 metų ruduo.

Mokyklos klasė1

Mokytojos M. Knyzelienes klasė, iš Pr. Gudausko nuotraukų rinkinio.

Mokytoja_M._Knyzelienė.jpg

Mokytoja Marytė Knyzelienė prižiūri netoli sodybos esantį kryžių. Tūbinės, 2016 m.

Daugiau apie M. Knyzelienės mokytojos darbą žr. Tūbinių mokykla


 

Vidos Sakalauskaitės pirmoji komunija Tūbinėse, 1984m.jpg

Kiaukų ir Pajėrubynio vaikai. Bendra nuotrauka po pirmosios komunijos.

Antra eilė-tėvai: Trijonienė, Juozas Kantminas, jo žmona Angelija(Trijonytė), Kristina Kvederienė, Petras Kvederis ir Petras Savickis su žmona.

Kiaukai_pirmoji_komunija.jpg

Pirma bendrosios eilė-vaikai iš kairės: Rolandas Trijonis, Zina Pintverytė, Vida Kontminaitė, Loreta Kvederytė, Sonata Kvederytė, Elytė Kvederytė, Marytė Savickaitė ir Petras Savickis.

Iš_Kiaukų_Trijonytės-Gudauskaites1.jpg

Pirmoji komunija Tūbinėse(metai nežinomi)


 Mokytojas Antanas Račkauskas,

vaidinimų režisierius, šaulys, naujos Kiaukų pradžios mokyklos įkūrėjas.

Antanas  Račkauskas mokytojo darbą pradėjo Pajūryje, kur buvo apsigyvenęs Šilalės notaro Vl. Šimkevičiaus Paežerio dvarelyje. Kaip rašo prisiminimuose, tai buvo reikšmingas jo gyvenimo laikotarpis. Žmonės dvare buvo išsilavinę, buvo daug knygų, tenai gyvendamas pramoko užsienio kalbų. Tuo metu Antanas negalėjo ir įsivaizduoti, kad jo ir Vlado Šimkevičiaus  laukia panašus siaubingas likimas, niekuo nemotyvuota tremtis 1941 m.

 VI. Šimkevičius Sibire buvo atskirtas nuo šeimos, nuo nepakeliamų gyvenimo salygų greitai pasiligojo ir būdamas garbaus amžiaus, kalėjime už metų, 1942 m.mirė. Jo žmona su sūnumi bolševikų buvo  išvežta į Komi respubliką, Syktyvdinskio rajoną. Likimas šeimas suvedė ir tremtyje, tačiau, kaip prisimena A. Račkausko dukra Laimutė, ji  nė neįtarė, kad kartu tremtyje gyvenanti Šimkevičiaus šeima yra ta pati,  kurioje glaudėsi mokytojo karjerą Pajūryje pradėjęs jos tėvas.

1936 metais  A. Račkauskas paskirtas darbui Tūbinių pradžios mokykloje. Mokytojas buvo labai aktyvus, įsiliejo į miestelio visuomeninių organizacijų veiklą ir bendruomenės gyvenimą, kartu su jaunimo organizacijomis ruošė Valstybinių švenčių minėjimus, režisavo vaidinimus. Priklausydamas Tūbinių šaulių būriui dirbo su mokiniais juos šviesdamas būti Lietuvos Valstybės patriotais.

Tūbinių mokyklą tuo metu sudarė  trys komplektai. Jai dar priklausė Payžnio ir Kiaukų pradžios mokyklos. Šių pradžios mokyklų baigiamieji egzaminai buvo laikomi Tūbinių mokykloje. pagal kitą informaciją Tūbinių mokyklai priklausė keturi komplektai. Tai galėjo būti Dargalių pradinė mokykla.

Is Liudos 2015 04 17 006

Tūbinių, Kiaukų ir Payžnio pradinių mokyklų mokiniai po baigiamojo egzamino prie paminklo Tūbinėse, kartu su mokytojais- egzaminų komisija1939 m. Nuotrauka iš Liudos Vismantaitės albumo.

Nuotraukoje pirmoje eilėje iš kairės sėdi mokytojas Antanas Račkauskas, Bronė Barauskaitė Jurgutienė, Vanda Motiekaitiėnė, Stanislovas Pintveris. Už dešinio S. Pintverio peties stovi jo dukra Marytė Knyzelienė , už jos, viršutinėje eilėje B. Kairytė Urbutienė , šalia jos , dešinėje  Adelė Kauliutė (Vismantienė). 

Dirbdamas Tūbinėse A. Račkauskas giedojo Tūbinių bažnyčios chore, kuriame dalyvaudamas susipažino su Stase Trijonyte, ūkininko dukra iš Kiaukų. Taip susikūrė jauna šeima. 

Stasė_Trijonytė_ir_Antanas_Račkauskai.jpg

Antanas ir Stasė Račkauskai, 1939 m.

Tačiau gyventi Tūbinėse salygų nebuvo. Šeima nutarė apsigyventi Kiaukuose, žmonos Stasės tėviškėje.1939 m. A. Račkausko iniciatyva gyvenamojo namo kitame gale buvo įkurta mokykla kur pats mokytojavo. 1941 m. birželio mėn 14 d. A. Račkauskas sovietinės valdžios buvo suimtas ir su visa šeima ištremtas į Rusijos Komijos sritį.

Kiaukų_mokyklos_vaizdelis4.jpg

 Trijonių - Račkauskų, vėliau Macų sodyba, kurioje 1939 m. buvo įkurta Kiaukų pradinė mokykla.

Pirmieji darbo metai Kiaukų mokykloje sutapo su 1940 m. sovietine okupacija. Todėl jau 1941 m. birželio 14 d. A. Račkausko noras mokyti vaikus buvo nutrauktas, šeimą su mažais vaikais užgriuvo pirmųjų Lietuvos tremtinių likimas, kuris A. Račkausko tęsėsi 17 ilgų karo ir pokario tremties metų. Jų metu  šeima patyrėnepakeliamas gyvenimo salygas, prarado savo dukrą Danutę ir šeimos narių sveikatą.

Po tremties A. Račkauskas, savo prisiminimuose aprašė siaubingas akimirkas, kada jis ir jo šeima naujosios sovietinės valdžios buvo sulaikomi, taip pat saugumiečių norą atskirti jį nuo šeimos. Jam aplamai buvo nesuprantami gręsiančio trėmimo motyvai, todėl turėdamas galimybę nuo tremties šeimą slėpti, to nepadarė. Vėliau A. Račkauskas pripažino, kad perimti ir valdyti didelį ūkį buvo lemtinga klaida, nes paaiškėjo kad  sovietams tai buvo pagrindas  "išbuožinimu" atsikratyti patriotiškai nusiteikusio mokytojo. Jau būnant tremtyje jį guodė tik viena mintis, kad įkurta mokykla veikė po jo ištrėmimo, taip pat vokiečių okupacijos ir pokario metais, kada buvo ištremta ir visa likusi žmonos Stasės Trijonių giminė.

 "Prisikėlę gyventi"

Taip pavadinti buvusio Tūbinių ir Kiaukų mokyklų mokytojo, tremtinio Antano Račkausko prisiminimai, kurių išleidimu rūpinasi dukra Laimutė Jundulienė, gyvenanti Vilniuje. 

Laimutė_Račkauskaitė_Jundulienė_Vilnius_2018_m.jpg

Laimutė Račkauskaitė Jundulienė su vyru Vytautu. Vilnius, 2018 m.

Sodybos - mokyklos vaizdas Kiaukuose  ilgam išliko mokytojo tremtinio Antano Račkausko prisiminimuose, todėl neatsitiknai vėliau po tremties, šis vaizdas atsidūrė jo tapytame paveikale. 


Kiaujų_mokykla1.jpg

 „Kiaukų mokykla“, ilgam išliko mokytojo tremtinio prisiminimuose. Antano Račkausko tapybos darbas, kartonas, guašas.

Mokytojo Antano Račkausko prisiminimuose, kurie šiuo metu ruošiami, yra ir tremtyje paveiksluotų nuotraukų. Jos darytos daugumoje laisvėn grįžti  besiruošiančių tremtinių, vaizduoja daugiausia šviesesnes tremtinių gyvenimo akimirkas. Karo metais buvo griežtai draudžiama fotografuoti kalinimo vietas, vergų darbo stovyklas ir kitas priespaudos vietas. Todėl išsaugotos nuotraukos niekaip neatspindi pirmųjų tremtinių gyvenimo siaubingos tikrovės.

Dėl kryptingo sovietinės valdžios mastu neapykantos kurstymo, karo metų tremtiniai vietinių gyventojų buvo laikomi "nekenčiamais priešais", "banditais", "fašistais" ir kitais epitetais.

Pateikiame  prisiminimų "Prisikėlę gyventi" ištrauką apie mokyklos įkūrimą, suėmimą ilgai tremčiai ir ramybės neduodančias mintis: kodėl šeima susilaukė tokios žiaurios kelionės į nežinią...

Vėliau, prisimindamas trėmimo košmarą A. Račkauskas rašė:

" Tik po ilgo laiko atsikvošėjau, pradėjau dairytis į mus supančia aplinką. Ilgą laiką negalėjau įsižiūrėti į bendrakeleivių veidus, visi atrodė kaip viena tamsi, niūri masė. Būnant dar perone matėsi, kad tai ne eilinė publika. Nors nuotaika buvo slogi, bet vyrai pasitempę, kostiumuoti, o moterys pavasariškai puošnios, kai kurios net su skrybėlaitėmis. Pagalvojau, Viešpatie, į ką per tokį trumpą laiką paverčiami žmonės? Prisiminiau iš šv. Rašto Jobą, kuris per tikėjimą prarado viską: namus, vaikus, sveikatą. Tik tikėjimas palaikė jo gyvastį. Atlaikęs piktojo spaudimą ir laikui bėgant po daugelių išbandymų buvo Dievo apdovanotas su kaupu. Nedrįstu lygintis ir tikėtis geros pabaigos, nes aplinka nieko gero artimiausiu metu nežadėjo. O gal būtent abejonės ir menkas tikėjimas buvo priežastimi tokio likimo..."  

Žiema_Slobodskoj_Reid_gyvanvietėje._Komija_1958_m.jpg

Žiema Račkauskų gyvenamoje Sibiro Slobodskoj Reid gyvenvietėje. Komija, 1958 m. 

Gimines-Račkauskų-Trijonių_susitikimas_Kiaukuose.jpg

Sugrįžusiūjų iš tremties giminių  susitikimas: Račkauskai, Trijoniai, Valauskai, Noreikai. Kiaukai, 1960 m. ruduo.


 M A N O   K A I M A S

Kiaukų kaimo ir  jo gyventojų  atminimui 

Kristina Macikaitė Paliutienė:

"Dešiniajame Akmenos krante įsikūrusiame  Kiaukų kaime kadaise buvo daug sodybų ir gyventojų. Žmonės čia tuokėsi, statėsi namus, augino vaikus, visi vieni kitus pažinojo, bendravo, drauge šventė šventes, rengė talkas ir gegužines, slaugė ligonius ir išlydėdavo mirusius. Paskutinė kelionė vykdavo dažniausiai į Tūbinių kalnelį.

Išvažiavau iš savo kaimo 1971 m. rudenį, beveik prieš penkiasdešimt metų...

2018 m. vasarą atvažiavau aplankyti savo vaikystės takų. 

Mano tėviškėje dabar...

tos pačios pievos ir miškeliai, gražu, tik žmonių nebėra.

Nebėra  namų , kaip ir sodo, šulinio, kaimynų sodybų, žmonių ir gyvūnų balsų laukuose.

Mano vaikystės upeliukas Noralis, nusekęs, bet vis tyliai čiurlena, raizgydamas kilpas,  aplenkdamas  medžius, toks santūrus ir mąslus, kaip ir žmonės, gyvenę čionai.

Buvusios sodybos vietoje radau jaukų stirnaitės guolį, auga jau kiti medžiai, viešpatauja niekieno netrikdoma ramybė.

Stovėjau šalia stirnos guolio, savo gimtojo namo vietoje, galvojau apie senelius, tėvus čia gyvenusius, apie save...

Mąsčiau apie tai, ką mes išeidami paliekame, kas yra svarbu, kai mūsų nebėra?

Tiems, kurie gyvena, svarbu manau atmintis...

Taip ir gimė mintis, kad senosios sodybos vietoje turi stovėti kryžius, įprasminantis atmintį ir ateitį: 

Jis skirtas mūsų šeimai, kaimui ir kiaukiškiams, kurių veidus dar prisimenu arba tiems, kurių net nepažinojau – tremtiniams, partizanams, apie kuriuos pasakodavo tėvas, mama, žavėjosi brolis ir sesuo. Tarp jų daug artimūjų ir bendražygių. Jie mylėjo savo tėvynę ir dėl to aukojosi kad mes gyventume.

Kryžius skirtas ateičiai, kurios nežinau,

bet tikiuosi, kad ji bus gera. 

Manau, kad bus jam lemta šioje vietoje prastovėti kokį šimtmetį

 


Kristina_Paliutienė-Mano_kaimas1.jpg

Kristina Paliutienė kraštiečių susitikime. Tūbinės, 2014 m.

Dajorų šeima1 Kiaukai

Dajorų šeima. Sėdi Antanina ir Jonas Dajorai, stovi dukra Rozalija Dajoraitė(Macikienė), apie 1925 m. 

Dajorų-Macikų šeima1.jpg

Dajorų ir  Macikų šeimos, Kiaukų k., 1949 m.

Macikų seimos nuotrauka siusta i sibirą 1954 07 18

Macikų šeima prie sodybos, Kiaukų km. Pagal užrašą kitoje pusėje nuotrauka buvo skirta giminaičiams arba kaimynams, esantiems tolimoje tremtyje. "Brangieji, pažvelgę į šią fotografiją prisiminkite mus gyvenančius savo tėvynėje. Macikų šeima, 1949-07-18."

Stasė Trijonytė Račkauskienėkairėje ir Rozalija Dajoraitė Macikienė apie 1935 m

 Rozalija Dajoraitė Macikienė(dešinėje), ir jaunystės draugė Stasė Trijonytė (Račkauskienė), apie 1935 m.

Tūbinių_šauliai_prie_Nepriklausomybės_paminklo_1938_m_Pirmoje_eilėje_iš_kairės_Stasė_Trijonytė_Račkauskienė_Rozalija_Dajoraitė_Macikienė_už_ju_stovi_Stasės_broliai_Jonas_ir_Antanas_Trijoniai.jpg

Tūbinių šauliai prie Nepriklausomybės paminklo, 1938 m.

Priekyje iš kairės Stasė Trijonytė Račkauskienė, Rozalija Dajoraitė Macikienė, už ju stovi Stasės broliai Jonas ir Antanas Trijoniai. Dešinėje, Tūbinių mokytoja Bronė Barauskaitė Jurgutienė. 

Rozalija Dajoraitė ir Stasė Trijonytė su broliais buvo aktyvūs Tūbinių šaulių būrio nariai. Todėl 1941 metais birželio men. mokytojo Antano ir Stasės Račkauskų šeima vieną pirmūjų iš Tūbinių apylinkės dar prieš karą nukentėjo dėl trėmimųVėliau, apie 1946 m. į Sibirą buvo išvežta likusi Stasės Račkauskienės giminė, taip pat mokytoja Bronė Jurgutienė su vyru ir trimis vaikais. Iš Sibiro B. Jurgutienė grįžo tik viena pati su dukra Genute. Apie Tūbinių šaulių būrį žr. Tūbinių istorija.

Jono_ir_Antaninos_Dajorų_ir_jų_dukters_Rozalijos_ir_Prano_Macikų_kryzius_Kiaukų_k.jpg

Jono ir Antaninos Dajorų, jų dukters šeimos Rozalijos ir Prano Macikų sodybos vietoje statomas kryzius, Kiaukų k. 2019 m. 

Sodyba senelio Jono Dajoro buvo  pastatyta 1905 m., bet  sovietmečiu nugriauta. Dajorų sodybos vietos Atminimo kryžiaus statyboje talkina ketvirtosios Jono ir Antaninos Dajorų giminės kartos atstovas, Kristinos Palitienės sūnus Kristijonas Paliutis. Tai Antaninos ir Jono Dajorų proanūkis, Rozalijos ir Pranciškaus Macikų anūkas. 

  Kristinos_kryžiaus_užrašai2.jpg

"TE KRISTUS LAIMINA IŠĖJUSIUS AMŽINYBĖN, ŠIOJ ŽEMĖJ ESANČIUS IR ATEINANČIUS JŲ PALIKUONIS"

 Vilnius - Kiaukai, 2019 m. 

Kristina_Paliutienė_su_kraštiečiais_prie_buvusios_Tūbinių_mokyklos1_2014_m.jpg

Kristina Macikaitė Paliutienė(centre), prie buvusios Tūbinių mokyklos, KRAŠTIEČIŲ SUSITIKIME, 2014 m.


VYSKUPAS IŠ ŽEMAITIJOS

Vyskupo Dariaus Trijonio giminės šaknys Kiaukų kaime 

Laidotuvės Kiaukuose2.jpg

Iš Antano Trijonio sodybos Kiaukų k. amžinajam poilsiui palydimi artimieji, bet augo ir pamaina pateikusi staigmenų. Buvusio Kiaukų k. gyventojo Antano Trijonio sūnus Darius pasirinko kunigystės gyvenimo kelią. Šis kelias bažnytinės hierarchijos laiptais Darių Trijonį atvedė iki vyskupo titulo.

Dariaus  vaikystė Kiaukų km su savo pusbroliais11.jpg

Trys pusbroliai, senelių sodyboje Kiaukuose, apie 1977m. Darius sėdi pirmas iš dešinės. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis, gimė 1973 m. Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Būtent čia, sukūręs šeimą, apsigyveno jo tėvas, buvęs Kiaukų k. gyventojas Antanas Trijonis.

Telšiuose Darius lankė vidurinę, naujai įkurtoje katalikiškoje gimnazijoje baigė 12-tą klasę. Visą šį laikotarpį jo tėvas Antanas, kartu su vaikais, lankė tėviškę. Graži aplinka šalia Akmenos, vasarą traukė buvusių Kiaukų k. gyventojų vaikus. Čia prabėgo ne viena ir būsimo kunigo Dariaus Trijonio vaikystės vasara.

Dariaus Trijonio pirmoji Komunija112,  kun. Jonas Kauneckas.jpg  

Dariaus Trijonio pirmoji Komunija, Telšiuose, 1982 m. Komuniją teikė kunigas Jonas Kauneckas,  vėliau tapęs vyskupu.  Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

1991 m. Darius įstojo į Telšių Kunigų Seminariją, kurią baigė 1996 m. Tų pačių m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu, 1997 m. gegužės 18 d. Darius Trijonis pašventintas kunigu.

Dariaus mokslai kunigų seminarijoje, pirmas kursas111.jpg

Telšių kunigų seminarijos klierikai, po pirmojo kurso. Darius Trijonisstovi su mokslo draugu, kairėje. 1992 m. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo.

Vyskupo Antano Vaičiaus siuntimu, 1997 metais D. Trijonis išvyko į Romą studijuoti teologijos. 1999 metais, baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, Darius Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. 2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje. 2006 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą kunigas ėjo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju. 

Tapęs kunigu, pakilęs bažnytinės hierarchijos laiptais, Darius daug keliavo organizuodamas piligrimines keliones, tačiau nepamiršo giminės šaknų ir Tūbinių  parapijos, kurioje esant galimybei apsilanko.

Apie Dariaus Trijonio gyvenimo kelią ir jo piligrimines keliones 2006 m, rašė "XXI amžius" straipsnelyje "Gyvenimas ir mokslas su Aukščiausiojo palaima"


Darius Trijonis, kartu su kunigu Kestučiu Pajauju, dalyvavo kraštiečių susitikime 2014 m. Tūbinių bažnyčioje laikė Šv. mišias skirtas protėvių ir mirusiūjų kraštiečių atminimui. Po mišių Darius, kartu su vilniete Kristina Paliutiene, organizavo susitikimo šventę bendruomenės namuose. Kristinos gimtinė taip pat Kiaukų k. 

Darius Trijonis Tūbinėse, 2014-08-09.jpg

Kun. Darius Trijonis, kraštiečių susitikime, šalia bendruomenės namų Tūbinėse, 2014 m. 

Vilniaus vyskupijos centre dirbantis D. Trijonis rado šiltų žodžių apie žmonių bendrystę, Tūbinių kraštą ir parapiją. Iš Kristinos Paliutienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis Tūbinėse4-1, 2014-08-09.jpg

Kristina Macikaite Paliutienė ir Kunigas Darius Trijonis, 2014 m rugpjūčio 9 d. Iš K. Paliutienės nuotraukų albumo.

Vienas šio Tūbinių parapijos kraštiečių susitikimo iniciatorių, Kiaukų kaimo ir Tūbinių parapijos mylėtojas Juozas Noreika, prisiminė prieškario laikus ir kokia stipri tuomet buvo Tūbinių parapija, minėjo jos įkūrėją kun. Domininką Masiulį, sukalbėtas tikinčiūjų maldas, kad iš šio krašto išeitų bent vienas kunigas. Juozas labai džiaugėsi, kad šiame susitikime dalyvauja ne tik daug dalyvių, bet net trys kraštiečiai kunigai. Tai Kestutis Pajaujis, Vladislovas Juškys ir Darius Trijonis.

Juozas Noreika su kunigu Dariumi Trijoniu, Lietuvos Vyskupų konferencijosgeneralinio sekretoriaus pavaduotoju. 2014m. rugpjūčio 9-oji diena.jpg

Kraštiečių susitikimo iniciatorius Juozas Noreika dėkoja kun. Dariui Trijoniui už susitikimo iniciatyvos palaikymą ir suteiktą pagalbą pravedant renginį. Iš K. Paliutienės nuotraukų albumo.

Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 m. pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 m., Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos dvyliktoje klasėje. 1991 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurią baigė 1996 m. Tų pačių m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu, 1997 m. gegužės 18 d. Darius Trijonis pašventintas kunigu ir išsiųstas studijuoti teologijos į Romą. 1999 m., baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį.

Grįžęs į Lietuvą kunigas Darius Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. Seminarijoje dėstė bendrąją pastoracinę teologiją, šeimos ir santuokos pastoracinę teologiją, ekumeninę teologiją, pažinimo filosofiją ir metafiziką.

2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. Taip pat talkino Romos Švenčiausiojo Veido parapijos sielovadoje. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje. 2006 metų pradžioje grįžęs į Lietuvą kunigas ėjo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė. 2012–2015 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju.

2015 m. Darius Trijonis grįžo į Telšių vyskupiją ir buvo paskirtas Telšių Šv. Antano Paduviečio (katedros) parapijos administratoriumi.  2017 m. liepą D. Trijonis paskirtas Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ekonomu. 2017 m. rugsėjo 29 d. kunigas D. Trijonis buvo paskirtas Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru, numatyta vyskupo konsekravimo iškilmių data.

Dariaus Trijonia Vyskupas

Darius Trijonis, naujasis Vilniaus vyskupas 

Vyskupo Dariaus Trijonio11 2017 12 16

Darius Trijonis, naujasis Vilniaus vyskupas ir jo konsekracijos iškilmėse dalyvavę Vyskupai, 2017 m.

Naujai paskirto vyskupo Dariaus Trijonio konsekracijos iškilmės įvyko 2017 m gruodžio 16 d. Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo katedroje. Vyskupo įšventinimo ceremonija ir  Šv. mišios buvo tiesiogiai transiliuojamos visai Lietuvai per televiziją LRT. 

Viešvilės Lurdo atidengimas Šventinimas 2018 08 05

Viešvilės Lurdo atidengimas. Šventinimo ceremoniją atliko kraštiečiai, Vilniaus vyskupas Darius Trijonis ir  kun. Kestutis Pajaujis, 2018 08 05. B. Bendiko nuotrauka.

Viešvilės_Lurdo_šventinimas.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai kartu su Vyskupu Dariumi Trijoniu. 

Dariaus_Trijonio_tėvonija11_Kiaukų_km_2018.jpg

Trijonių  sodyba 2018 m. 

Dariaus Trijonio tėvonija33 Kiaukų km 2018

Trijonių  sodyba 2018 m. Sodybą prižiūri  ir protėvių atminimą saugo čia gyvenanti Dariaus pusseserė Vida Sakalauskienė.


Kur prabėgo jaunystė

prisiminimai apie Kiaukų kaimą, paruošti pagal Juozo Noreikos 2014 m. rugpjūčio 8 d.straipsnį laikraštyje "Šilalės artojas", Nr 60, papildyta 2020 07 22 d.

Juozas Noreika pasakoja

Juozas Noreika, 2015 m.

iš Noreikos Antano Juozo gimtine244

Antano ir Juzefos Noreikų statytas gyvenamas namas Kiaukų kaime 1924 m.

Tai Juozo Noreikos  gimtoji, jo tėvų Antano Noreikos ir Juzefos Dajoraitės sodyba, kuri iki šių dienų neišliko.

"Sodyba stovėjo prie šaltiningo Noralio upelio, Kiaukuose religingoje ir gausioje šeimoje, kurioje augome keturi berniukai ir keturios mergaitės. 

Pradžia šeimos būtų tokia: iš prosenelių Izidoriaus Noreikos ir jo žmonos Marijonos Juškytės-Noreikienės. Proseneliai turėjo keturis vaikus: Marijoną, Ievą, Joną ir Vincentą.

Jonas Noreika turėjo dvi dukras: Stasę ir Juzefą. Jonui žuvus, mergaitės liko našlaitės, mažos. Kai užaugo Stasė, sukūrė šeimą su Stanislavu Poška, o Juzefa su Kaziu Trijoniu.

Vincentas Noreika buvo, išvykęs į Ameriką uždarbiauti. Sunkiai dirbdamas, gavo išvaržą. Susirgus jam, sunkaus darbo Amerikoje dirbti nebegalėjo, bet buvo užsidirbęs ir grįžo į Lietuvą. Čia sukūrė šeimą su Agnieška Šnepaite, kilusia iš Šilalės valsčiaus Obelyno kaimo. Po vedybų gyveno Šilalės valsčiuje, Pajerubinio kaime. 1902 m. susilaukė sūnaus Antano. Paaugus sūnui, tėvas, turėdamas pinigų, pasamdė mokytoją, kuris išmokė skaityti, rašyti, skaičiuoti.

Antano mokytojas buvo Jonas Trijonis. Jis privačiai ir slaptai mokė vaikus už atlyginimą. Sulaukęs šaukimo į kariuomenę, išėjo tarnauti į Tauragę, raitelių ulonų pulką. Grįžus iš kariuonenės reikėjo, kurti šeimą, reikėjo darbo rankų žemei dirbti.

Antano tėvas Vincentas Noreika nupirko žemės Kiaukų kaime, pastatė gyvenamą namą, pagalbinius pastatus javams, šienui, tvartą gyvuliams, įsigijo inventorių ūkininkavimui, bet reikėjo šeimininkės. Antanas  tuo metu draugavo su Juzefa Dajoraite, kilusia iš to paties Kiaukų kaimo,  geros, religingos šeimos. Pora susituokė, o už nupirktą žemę ir visus kaštus Antanas tėvą turėjo aprūpinti tuom, ko jis norėjo. Tėvui Vincentui reikėjo atskirai išlaikyti karvę, nušerti vieną kiaulę į metus, kurios svoris 100-150 kg. Vasarą turėjo paruošti pašarus gyvuliams, sušienauti šieną.

Kai pastatė Šilalėje sviesto gamyklą, tada kaimuose reikėjo pieno seperavimo punkto. Antanas Noreika viename namo gale įrengė patalpą  ir įkūrė pieno seperavimo punktą. Antanas buvo išsilavinęs, mokėjo skaityti, skaičiuoti. Jis buvo išsiųstas į pienininkystės seperavimo mokslus. Baigęs ir išlaikęs patikrinimo kursus penketais, gavo darbą pieno seperavimo punkto vedėjo pareigose.

Buvo patatytos šildymo krosnys, šildymo katilas su vandeniu, nupirktas ir parvežtas seperatorius pienui sušildyti. Seperatorius buvo sukamas su rankomis. Kiekvienas žmogus atveždamas pieną, jį sušildydavo iki reikiamos temperatūros, pildavo į seperatoriaus indą ir pieną patys išseperuodavo. Liesą pieną pasimdavo, nešdavosi namo darydavo varškę, raugindavo, baltino sriubas, sugirdydavo veršiukams, paršiukams.

Buvo įkurta dar viena darbo vieta: paruošti malkas, kūrenti krosnį, reikėjo nuvežti grietinėlę į Šilalės sviesto gamyklą ir priduoti pagal išrašytą lydraštį.  Bidonai buvo užplombuoti.  Jeigu pažeista plomba, tokios grietinėlės nepriimdavo, grąžindavo atgal. Išduotame lydraštyje buvo išrašytas svoris, turėjo atitikti riebumas, virinimo temperatūra, kad nesurūgtų grietinėlė. Užmokestis buvo mokamas pagal pieno riebumą. Pieno supirkimo punkto statytojai pinigus gaudavo kas mėnesį ir buvo reikalingi: reikėjo mokėti žemės mokestį, pirkti trąšas, druską, žibalą, uknolių, vinučių skirtų prikalti arklio pasagoms prie kanopų, pirkti žemės ūkio padargus, vežimus, šlajas.

Tėvelis Antanas buvo geras ūkininkas, pienininkas, veterinaras, giedorius, dainininkas, muzikantas, bažnyčios komiteto pirmininkas, kasininkas, marčalka, varpo skambintojas. Prisimenu, kaip kaimo žmonės per Antanines ąžuolo lapais apvainikuodavo namą, langus, duris ir įdėdavo dovaną...

Juozas_Noreika_Kiaukai_neatsiliks3.jpg

Juozas Noreika jaunystėje, 1957 m.

Prisimenu, savo brolius, seseris. Jie buvo muzikalūs ir dainingi. Muzikalumu ypač pasižymėjo brolis Stasys. Jis, ganydamas karves, pasidarė smuiką, iš telefono laidų sudėjo stygas. Stasys turėjo gerą klausą. Išgirdęs grojant melodiją, parėjęs namo, grodavo ant dirbtinio smuiko. Teta  Kazimiera Trijonienė –Macienė, pamačiusi ir išgirdusi jo grojimą su dirbtinu smuiku, padovanojo Antano Račkausko smuiką. Stasys, pasimokęs pas Petrą Gudauską, pradėjo gerai groti smuiku. Pusbrolis Pranas Valauskas padovanojo gitarą. Tėvelis Antanas surado kontrabosą, sudėjo stygas. Sukūrėme kapelą, kurioje grojome: Stasys smuiku, aš Juozas gitara, giminaitis Pranas Trijonis kontrabosu. Pradžioje grojome namuose, susirinkdavo berniukai ir mergaitės iš artimiausių kaimų. Mokėmės šokti. Vėliau pradėjome groti Kiaukių kaimo šokiams ir šokiams už kaimo ribų.

Broliai_Noreikai1_1957_m.jpg

Broliai Noreikai, 1957 m. Pirmas iš dešinės Jonas, viduryje Juozas, iš kairės Stasys

iš Noreikos Antano Juozo Kiaukiskiai

 Antanas Noreika su žmona Juzefa Noreikiene ir gimine, 1937 m.

I- eilėje, pirma iš dešinės, Juzefa Dajoraitė Noreikienė (Juozo Noreikos mama), antra Ona Dajoraitė-Valauskienė (Juzefos Noreikienės sesuo), trečia Kazimiera Dajoraitė-Trijonienė-Macienė (Juzefos Noreikienės sesuo).

 II- eilėje, iš dešinės pirma, Ona Jankauskienė (Antano ir Juzefos Noreikų kaimynė), antras Antanas Noreika (Juozo tėvas), trečia Rozalija Dajoraitė-Macikienė (Juzefos Noreikienės sesuo)

Prisimenu, kad tėvai buvo darbštūs ir  religingi. Vaikus mokė dirbti iš mažens. Prisimenu gerą nutikimą. Man teko vežti grietinę i Šilalės sviesto gamyklą. Važiuojant subliksėjo, radau auksininį laikrodį. Sekmadienį su tėvais nuvykau į bažnyčią. Sekmadienį kunigas per pamokslą pranešė, kad rastas auksinis laikrodis. Pasirodo šitas laikrodis buvo zakrastijono. Sužinojome, kad zakrastijonas važiavo su dviračiu į Šilalę ir pametė laikrodį. Jis meldėsi, kad laikrodis atsirastų. Atsiradus auksiniam laikrodžiui, zakrastijonas nušvito ir apsidžiaugė. Jis man už rastą auksinį laikrodį padovanojo naują kostiumą..."

Plačiau, apie Kiaukus ir jo  gyventojus skaityti: Juozo Noreikos atsiminimai 

Juozas Noreika  Kiaukų k. gyveno iki 1959 m.  Šiuo metu prisiminimų autorius, kaimo istorijos entuziastas gyvena Natkiškėse, Šilutės r.


Kiaukų koplyčios šventinimas. Iš M. Vėlavičienės2 

Kiaukų koplyčios šventinimas. Iš kairės stovi Antanas Valauskas, Antanas Noreika, apeigas atlieka Tūbinių klebonas Jonas Kusas, apie 1965 m. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo.

iš Noreikos Antano Juozo Koplyčios šventinimas

 Koplyčios pašventinimas senosiose Kiaukų kapinėse. Nuotrauka iš  Antano Noreikos šeimos albumo.

Po koplyčios pašventinimo. Iš Vėlavičienės Marytės1

Po koplyčios pašventinimo. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo.

iš Noreikos Antano Juozo Kiaukiškiai

Nuotrauka iš  Antano Noreikos šeimos albumo

klebonas Kusas Genutienės Muntvydaitės giminėje

Iš Genutienės Muntvydaitės Kiaukų gyventojai

iš Noreikos Antano Juozo tėvas ir sunus

iš Noreikos Antano Juozo gimtine12

iš Noreikos Antano Juozo noreiku kalnas111

Nuotrauka iš  Juozo Noreikos šeimos albumo

Iš Antano Juozo Noreikos Kiauku kalnas

iš Noreikos Antano Juozo Prie artimūjų kapų11

Prie artimūjų kapų, Tūbinės,~1970 m.

Viešvilės_Lurdo_atidengimas-Šventinime_kraštiečiai.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje kraštiečiai iš Tūbinių ir Kiaukų. J. Noreika centre.



JONO RIMKAUS SODYBA IR JOS GYVENTOJAI

Jonas Rimkus, amerikonas iš Kiaukų k., pusę savo naujai pastatyto namo buvo paskyręs Kiaukų pradžios mokyklai. 

Jonas_Rimkus--Čia_kai_aš_jaunas_buvau11.jpg

Jonas Rimkus-, "Čia, kai aš jaunas buvau"

Emigranto_vestuvės_Čikaga_ILL.jpg

Emigranto Jono Rimkaus vestuvės Amerikoje, Zalatoriaus Studija, Čikaga.

Lenkija-Lietuva1.jpg

Nuotrauka daryta Varšuvos  foto atelje, kurios įkūrimo data siekia 1857 m. Tai galbūt seniausia nuotrauka šioje svetainėje. Galimai tai palikimas iš J. Rimkaus giminės. Nuotraukoje  vyras į Rimkų giminę gan panašus...

Lenkija-Lietuva_1857_m_foto_atelje2.jpg

Nuotraukos kita pusė

Fotografijos_salonas_Ch._J._Sachs-_Skiemonys2.jpg

Šeimos nuotrauka. Tai gali būti palikimas rusu šeima, kurie buvo atkelta Rusijos imperijos metais. Buvo ir kaimas šalia-Rusų Obelynas.

Fotografijos_salonas_Ch._J._Sachs-_Skiemonys1.jpg

Fotografijos salonas Ch. J. Sachs- Skiemonys.

Kunigas_gal_iš_Kiaukų.jpg

Kunigas

Kunigas1.jpg

Kunigas gimineje(?).

 

Jonas_Rimkus-Kiaukų_k._amerikonas_prisiėmęs_mokyklą_į_savo_namus.jpg

Jonas Rimkus, Kiaukų k. 

Jono_Rimkaus_laidotuvės_apie_1958_m.jpg

Jono_Rimkaus_laidotuvės1_apie_1958_m.jpg

Jono Rimkaus laidotuvės, apie 1958 m.

Jono_Rimkaus_laidotuvės._Pakeliui_į_Tūbines.jpg

Iškilminga procesija pakeliui į Tūbines, kur palaidoti Jono tėvai.

Laidotuvės_Kun._A._Garliauskis.jpg

Prie kapo duobės, Tūbinių kapinėse.

Ignaco_ir_Agotos_Rimkų_kapas_Tūbinių_kapinėse.jpg

 Rimkų kapas senosiose Tūbinių kapinėse


Rimkų-Pociaus_sodyboje_mokykla.jpg

Jono Rimkaus, sodyba Kiaukų kaime, ant Noralio kranto, netoli buvusios Kiaukų dvarvietės. Nuotrauka iš R. Vedeikienės rinkinio.

Sodyboje Kiaukų pradžios mokykla veikė iki iki 1938-ųjų metų. Jonas Rimkus palikuonių neturėjo, jam mirus, sodybą perėmė sūnėnas, ūkyje gyvenęs Juozas Pocius. 

J. Pocius, Lietuvos Kariuomenės puskarininkis, sukūręs šeimą su  Gaidėnuose gyvenusia Apolonija Bambalaite, buvusioje Rimkaus sodyboje užaugino didelę šeimą.

Juozas_Pocius_apie_1938_m.jpg

Juozas Pocius, 1933 m.

 Juozas_Pocius_Lietuvos_kariuomenės_puskarininkis_1936_m.jpg

Juozas Pocius Lietuvos kariuomenės puskarininkis. Iš R. Vedeikienės albumo, 1936 m.

Rikiuotė-Į_sargybą_J._Pocius_1936_m.jpg

Rikiuotė -Į sargybą, J. Pocius, 1936 m.

Juozo_Pociaus_tarnyba_mokomoji_kiuopa_3ias_būrys._Juozas_stovi_pirmoje_eilėje_trečias_iš_dešinės_1936-XI-22_d.jpg

Juozo Pociaus tarnyba, mokomoji kuopa, 3-ias būrys. Juozas stovi pirmoje eilėje, trečias iš dešinės, 1936-XI-22 d.

Šeima1.jpg

Juozo Pociaus šeima.

Stovi iš kairės Juozas, dešinėje jo brolis Leonas, sedi Juozo sesuo Elena , dešinėje sesuo Anastazija. Viduryje sėdi Juozo mama Agota Pocienė(Rimkutė).

Juozo_Pociaus_šeima_iš_Kiaukų._Nuotraukoje_iš_kairės_antra_Vlada_trečias_Jonas_ketvirta_Regina_Gaidėnai_1957_m.jpg

Juozo Pociaus šeima. Nuotraukoje: iš kairės antra Vlada, trečias Jonas, ketvirta Regina. Gaidėnai, 1957 m.

Giminės_susitikimas_Apolonijos_Bambalaitės_Pocienės_tėviškėje_Gaidėnuose.jpg

Giminės susitikimas Apolonijos Bambalaitės Pocienės tėviškėje Gaidėnuose. Kairėje sėdi Juozas ir Apolonija Pociai su savo atžalomis ant rankų.

Juozas_Pocius_Kiaukuose_apie_1980_m.jpg

Prisiminimui iš darbų sovietmečiu: J. Pocius pagerbtas nuotrauka tarybinio ūkio garbės lentoje.


Astrauskai

Astrauskų_sodyba1.jpg

Astrauskų, dabar Petro Kvederio sodyba Pajėrubinio k. Iš P. Kvederio albumo

Šeima._Iš_Petro_Kvederio_nuotraukų_rinkinio.jpg

Astrauskų šeima. Stovi iš kairės Zigmas Astrauskas, Elena Astrauskaitė(Trijonienė), Povilas Astrauskas. Prekyje sėdi Zofija (Dajoraitė) ir Stanislovas Astrauskai, tarp jų vaikas- Juozukas Trijonis, Elenos sūnus Iš P. Kvederio nuotraukų rinkinio 

Astrauskai iš Kiaukų k.jpg

Astrauskų giminė. Centre Zosė Dajoraitė Astrauskienė, dešinėje Elena Astrauskaitė Trijonienė(Pranciškaus Trijonio mama) , kairėje Ona Astrauskaitė Kvederienė, viršuje sūnus Petras.

Emigracijoje._Iš_Petro_Kvederio_nuotraukų_rinkinio.jpg

Emigracijoje viena iš Dajoraičių seserų. Iš Petro Kvederio nuotraukų rinkinio

Tarnyba1_Astrauskų_gimineje.jpg

Tarnyboje Vilniuje. Sėdi pirmas iš kairės Povilas Astrauskas

Kiauku_mokykla_1938_m.jpg

Kiauku pradžios mokykla. Ant nuotraukos užrašas: "E. Astrauskytės atmintelė iš prad. mokyklos, 1938 -XI.8 d.". Nuotrauka iš Petro Kvederio albumo, pateikė Z. Astrauskas.

Giminė._Iš_Petro_Kvederio_nuotraukų_rinkinio.jpg

Giminės. Kairėje mergaitė- Virginija Astrauskaitė (Turskiemė), jos tėvai Zigmas ir Augenija Astrauskai, ketvirta Kvederienė Ona, aukščiau Trijonienė- Zigmo sesuo, šalia jos Noreika Antanas, Stanislava Mačaitienė-(buvusi Jurgutytė-Jurgučio Augusčio sesuo-Eugenijos mama-Zigmo uošvienė), sekanti(III eilė) Jankauskienė, Jurgutis Augustas, centre vyriausia Zigmo mama(Zigmo jaunesniojo močiutė) Zofija Astrauskienė, šalia dešiniau (II-eile) Trijonio Petro (partizanų )mama , buv Jurgutyte Stanislavos Mačaitėnės sesuo,   

Pirmoje eilėje, centre Mačaitis Stasys, antras Petras Kvederys, , ketvirtas vaikas- Antanas Jurgutis, penkta Stasė Jurgutytė, tikėtina su jaunesniuoju broliuku ant rankų.Iš P. Kvederio nuotraukų rinkinio

Jaunimas_pajėrubynio_k1.jpg

Pajėrubynio k. gyventojai. Iš kairės pirmas stovi Zigmas Astrauskas(vyresnysis), trečia Ona Kvederienė, iš dešinės pirmas Povilas Astrauskas

Zigmo_gimine1.jpg

 Iš kairės Trijonis Juozas, Trijonienė Elena-Astraukaitė, Zigmo jaunesniojo mama Eugenija Astrauskienė, močiutė Astrauskienė Zofija, Juzefa Jurgutienė(Augusto žm.), Stasė Jurgutytė, priekyje Astrauskas Zigmas, stovi Augustas Jurgutis.. 

Iš_Petro_Kvederio_nuotraukų_rinkinio1.jpg

Ona ir Juzefa Astrauskaitės, iš kairės Kvederienė ir Jurgutienė.

50_metis.jpg

 Zigmo Astrausko 50-metis. Šalia seserys, dešinėje Jurgutienė Juzefa. viduryje Elena Trijonienė Petro, Petras Trijonis(muzikantų tėvai), ir Turskis Juozas.

Jaunimas_pajėrubynio_k3.jpg

Jaunuoliai, Jurgutis Pranas kairėje, su Zigmu Astrausku.

Petras_Kvederis_su_Pranu_Gudauskiu.jpg

Petras Kvederis su Pranu Gudauskiu, apie 1970 m.

Dajoraitės_iš_Kiaukų1.jpg

Dajoraitės. Iš Kairės Noreikienė, Zofija Astrauskienė, Valauskienė, Kazimiera Macienė(buv. Trijonienė). Iš P. Kvederio albumo

Viešvilės_Lurdo_atidengimas-Šventinime_kraštiečiai3.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje Lurdo statybos meistras Zigmas Astrauskas su pussesere Vida Kantminaite Sakalauskiene ir jos dukra.

Viešvilės_Lurdo_šventinime_kun._K._Pajaujis_su_kraštiečiais_Juozu_Noreika_ir_Zenonu_Astrausku.jpg

Viešvilės Lurdo atidengimo šventėje Juozas Noreika keirėje, centre Viešvilės klebonas K. Pajaujis ir Zigmas Astrauskas.


 Sodyba prie dvikamienio ažuolo,

tai protėvių Simono Noreikos(1855-1936), jo sūnaus Petro(1980-1920) ir Teodoros Daukilaitės(1882-1974) Noreikų namai, stovėję Kiaukų k. pakraštyje, šalia Jėrubyno upelio.

Čia gimė Nepriklausomos  LK puskarininkis Feliksas Noreika(1910-1983), augo jo broliai Vladas ir Juozas, seserys Stanislava(Bendikienė), Bronislava(Kasiliauskienė), Teodora(Petkienė). Vėliau sodyboje gyveno Vlado Noreikos šeima užauginusi sūnus Mindaugą ir Petrą, dukras Liudviką ir Verutę. Vlado sūnaus Petro ir Onos šeima, užauginusi tris sūnus Gintarą Laimoną ir Tomą. Gintaras Noreika pasirinko kariškio profesiją, tapoLR Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadu.

Sodyba_Kiaukų_k.jpg

Petro Noreikos(1880-1920) sodyba Kiaukų k., apie 1960 m. 

Deja Noreikų sodyba iki šių dienų neišliko. Pagrindinis sodybos akcentas, Noreikų relikvija tapęs dvikamienis ažuolas, kad ir apdegęs, sulaukė šių dienų.

Noreikai stanislava ir Vladas1

Stanislava Noreikaitė Bendikienė su broliu Vladu Noreika, apie 1955 m.

Bendikienės Noreikaites trys broliai
Trys sūnūs broliai Noreikai iš Kiaukų km. beveik vienu metu tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Iš kairės: Vladas, Feliksas ir Juozas. Nuotraukos iš Vlado Noreikos šeimos albumo
FFeliks
Feliksas Noreika(1910-1983), Tauragė, 1936-IX-4. Nuotrauka dedikuota draugui Antanui Vilkanauskui iš Girininkų km. Iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės nuotraukų rinkinio.
Feliksas karininkas centre

Nuotraukoje Lietuvos kariuomenės 9-oji  karių kuopa Tauragėje. Būrio vadas Feliksas Noreika sėdi pirmoje eilėje centre, apie 1936 m. Nuotrauka iš Vlado Noreikos šeimos albumo.
 

Tūbinių svečiai kariškiai

Po atlaidų pievelėje poilsiauja LR kairiuomenės puskarininkis Feliksas Noreika(kairėje) su žmona Stase Lebrikaite ir dukra Margarita. Šalia draugų šeima: vyras su LR policininko uniforma kitose nuotraukose atrandamas tarp Kiaukų k gyventojų. Nuotrauka iš S. Pintverytės Linkienės rinkinio, apie 1939 m.

Toks pjudėjau iš Europos

Feliksas Noreika Vokietijoje, 1948 m.

"Toks aš išvykau iš Europos" jau gyvendamas Kanadoje parašė Feliksas artimiesiems ant nuotraukos. Feliksas nuėjo įdomų Kiaukų k. vaiko, Lietuvos kariuomenės puskarininkio ir emigranto gyvenimo kelią. Būdamas išsilavinęs ir prisiekęs Lietuvos patriotas, visada domėjosi Lietuvos reikalais. 

Karui baigiantis, artėjant neišvengiamai antrajai rusų okupacijai, F. Noreika pasitraukė į Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą. Tokiu būdu jam pavyko išvengti sovietinių represijų ir sunaikinimo. Felikso žmona su dukra visam laikui liko Lietuvoje. Tapęs emigrantu Felikas nenutraukė ryšių su kraštiečiais, šeima ir gimine, rašė laiškus, siuntė nuotraukas seserei Stanislavai į Brokštėnus, savo broliui Vladui į Kiaukus.

 Feliksas kanadoj 
 Feliksas Noreika Kanadoje, apie 1970 m.
 
Feliksas su zmon1
 Feliksas Noreika Kanadoje sukūrė šeimą su Marija.

Baba su petru isleist.o 

Teodora Noreikienė su savo anūku Petru, apie 1970 m. 

Is Liudos Donato Vilniaus 001
Mindaugas, Verutė, Petras ir Liuda Noreikai, gal 1956-tieji metai.
Vlado noreikos ss
Noreikų šeima su močiute Teodora apie 1960-uosius metus.
Vladukai  
Kazė ir Vladas Noreikai, Kiaukų k.,

Vladas Noreika, sodybą paveldėjęs iš mamos Teodoros, plataus akiračiogerbiamas už savo charakterio savybes. Su savo brolio Juozo šeima, su pusbroliais ir jų šeimomis, lankydavosi Tūbinių atlaiduose, pas savo seserį Stanislavą Brokštėnuose. Giminė buvo plati. Vlado tėvas Petras Noreika(1980-1920), ir apylinkėje gyvenusių pusbrolių Prano ir Zigmo Noreikų tėvas Kazimieras Noreika(1884-1950) buvo broliai, o jų senelis Simeonas Noreika, gimęs 1855 m., miręs 1936 m.


Noreiku svet.44
Vlado Noreikos sūnaus Petro Noreikos šeima. Šilalė, apie 1990 m. 
Kartoms keičiantis, tėvų ir senelių tradicijas perėmė jaunoji karta. Petro Noreikos šeimoje išaugęs sūnus Gintaras Noreika yra Krašto apsaugos savanorių pajegų(KASP) Šilalės kuopos vadas. Jis pasekė prieškario Lietuvos kariuomenės puskarininkio Tauragės KA būrio vado Felikso Noreikos pavyzdžiu, visam gyvenimui pasirinko kariškio profesionalo profesiją. Tarnybą pradėjęs kaip šauktinis, pakviestas vieneriems metams, susidomėjo profesionalia tarnyba ir įstojo į Lietuvos Karo Akademiją. Baigus akademiją jam buvo suteiktas leitinanto laipsnis.

Gintaro_mokslai-_LKA_isleistuves_1996_m.jpg

Lietuvos Karo Akademijos(LKA), absolventų isleistuves. Gintaras Noreika rikiuotėje antras iš dešinės, 1996 m

Tarnybą pradėjęs 1996 metais, G. Noreikapasižymėjo Krašto apsaugos savanorių pajegose(KASP) Žemaičių apygardoje, kilo pareigose iki kuopas vado, užsitarnavo kapitono laipsnį.

1997 m. G. Noreika praėjo mokymus Nevados dykumoje, Amerikoje, vėliau vyko į tarnybą su 4-ąja NATO šalių kontingento pamaina į Afganistano Goro provinciją.

Gintaro_tarnyba-_JAV_Saures_karolina_1997.jpg

Gintaro pratybos JAV, Šiaures Karolinoje, 1997 m.

Gintaro_tarnyba_Afganistane_2007_m.jpg 

Tarnyba Afganistano Goro provincijoje, 2007 m.

G. Noreika vėliau  dirbo Klaipėdoje, šiuo metu toliau tęsia tarnybą KASP 3-ioje rinktinėje, yra Šilalės savanorių kuopos vadas, atlieka sportinės veiklos ir patriotinio švietimo darbą mokyklose ir jaunimo tarpe.

 Šilalės_pėstininkų_kuopos_karių_savanorių_lauko_pratybos_Sakalinės_miške.jpg 

Gintaras Noreika, 2010 m.


Is Liudos Donato Vilniaus 092cvb
 
Noreikų giminės susitikimai vyksta tradicinėje vietoje Kiaukuose, šalia dvikamienio ažuolo. 
 
Susitikimai su noreikais
Noreikų giminės susitikimas. Upyna, 2000 m.
Vlado Noreikos ainiu susitikimas 2017 m

Vlado Noreikos giminės  susitikimas 2017 m. vasara. Nuotrauka iš G. Noreikos albumo.

Nuotraukoje nėra vieno svarbiausių Noreikų susitikimų iniciatoriaus, brolio Petro.

2017 m. Petrui Noreikai buvo lemtingi, jo gyvenimas nutrūko. Priėmęs palikimą senolių žemę senojoje sodybvietėje Kiaukuose prie dvikamienio ažuolo gražiai tvarkosi Petro Noreikos sūnus Laimonas, atveria ją ir gausiems giminėms susitikimams.  

33161859_1899812556715877_7574001193853124608_n.jpg

Alfonsas Bendikas ir Laimonas Noreika, rinkdami vietą koplytstulpiui, apžiūri ąžuolą, kuris jau nukentėjęs nuo gaisro, bet žaliuoja  toliau, 2018 m.

 

Noreikų-Simono-Antano-Vlado-Petro_sodybos_atminimas1_2018_m.jpg

Koplytstulpis rūpintojėlis Kiaukų k., buv. Vlado Noreikos sodybos vietoje. Autorius tautodailininkas Alfonsas Bendikas, 2018 m.

Petro_Noreikos_mirties_metines_Kiaukai_2018_m._rugpjūčio_20_d.jpg

Susitikimas Petro Noreikos mirties metinių minėjimo proga. Kiaukai, 2018 m. rugpjūčio 20-21 d.  Benjamino B. nuotrauka

 Petro Noreikos(1948-2017) svajonė įgyvendinta jubiliejiniais Lietuvai 2018 metais.

 


 Meškauskai prie Akmenos

Martyno Meškausko sodyba, gyventojai ir darbai. Adelės Meškauskaitė Račkauskienės ir jos sesers Petrauskienes nuotraukos ir prisiminimai

Rugiapjūtė Kiaukuose11.jpg

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo. Tolumoje Martyno Meškausko sodyba, apie 1955 m.

Martynas_Meškauskas_apsigyveno_sodyboje_prie_Akmenos.jpg 

 Meškauskai_prie_Akmenos.jpg

Tūbinių_pradžios_mokyklos_penktas_skyrius.jpg

Adelės Maškauskaitės Račkauskienės  mokslai Tūbinių pradžios mokykloje. Iš A. Račkauskienės albumo

Vestuvė_Meškauskinėje_kiaukų_k01.jpg

Vestuvė Meškauskinėje kiaukų k

Vestuves_Kiaukų_k_02.jpg

Vestuvininkų rikiuotė Tūbinėse, šalia jau nebeesančios šv. Kryžiaus kelio kalvarijų koplyčios, apie 1958 m.

Dvi_jaunosios_Meškauskaitės.jpg  

Vestuvių_pamergės.jpg

Krikštynos_Dalyvauja_Tūbinių_klebonas_Jonas_Kusas.jpg

Krikštynos. Dalyvauja Tūbinių klebonas Jonas Kusas

Krikštynos_Meškauskų_sodyboje.jpg

Nežinomas_Kaukų_nuotr.jpg 

Iš A. Račkauskienės albumo

Antanas_Rubšys_Amerikoje.jpg

Martyno Meškausko sūnėnas, būsimasis garsus Šventojo Rašto vertėjas, prelatas kun. Antanas Rubšys su kolege. Nuotrauka siūsta iš Amerikos, iš A. Račkauskienės albumo

 Martyno_Meškausko_giminaičiai02.jpg

Martynas_Meškauskas._Atokvėpis.jpg

Martynas Meškauskas. Atokvėpis

Martyno_Meškausko_auksinės_vestuvės2.jpg

Juzefos ir Martyno Meškauskų auksinės vestuvės

 Martyno_Meškausko_auksinės_vestuvės.jpg

 Martyno_Meškausko_šeima.jpg

 Mama_prie_sodybos.jpg 

Juzefa Meškauskienė prie savo senosios sodybos, Kiaukų k.

Daržuose_prie_sodybos.jpg

Darbai kiekvieną diena

Meškauskų_sodyboje_darbai2.jpg

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo. Tolumoje Martyno Meškausko sodyba

Meškauskų_sodyboje_darbai1.jpg  

Furmonas.jpg

  Kiaukišiai_darbuose.jpg Kiaukų_meistrai.jpg Kiaukų_meistrai2.jpg Važnyčiotojai.jpg

Darbai_darbeliai.jpg

Ganau_žasiukus.jpg

Vasara_Kiaukų_k.jpg

Žiema_Kiaukų_k.jpg
Žiema Kiaukų k

Adelė Meškauskaitės Račkauskienės rankdarbiai

Adelė_Meškauskienė_ir_jos_rankdarbiai.jpg

Skiautinio siuvimas – labai kruopštus darbas, jam reikia ir meninio supratimo, todėl ne kiekviena siuvėja gali ryžtis prasmingam, tačiau ilgam ir nelengvam darbui. Šis pomėgis reikalauja daug laiko, kantrybės, ištvermės ir net fizinių jėgų, kūrėjui tai didžiausios laimės šaltinis.
Pagerbdami savo nagingąją 86-erių sulaukusią motiną, vaikai surengė mamos skiautinių parodą.
Nedidelė dalis A. Meškauskaitės-Račkauskienės parodos, pavadinta „Skiautelę prie skiautelės“, iš kaimo daržinės buvo persikėlusi į Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyrių, kur ją galėjo aplankyti daugiau žmonių.

Adelės_Meškauskaitės-_karpiniai.jpg

Adelės_Meškauskaitės-_karpiniai1.jpg

 

Adelė_Meškauskaitė_Račkauskienė_ir_jos_rankdarbiai.jpg  

Adelė Meškauskaitė Račkauskienė ir jos rankdarbiai

Adelė_Meškauskienė_ir_jos_rankdarbiai2.jpg

Adelės Meškauskaitės Račkauskienės širdžiai ir sielai jaukus namų kampelis.

Adelės_Auksinės.jpg

Adelės auksinės vestuvės Tūbinių bažnyčioje po 50 metų. kun. kraštietis Remigijus Monstvilas

Adelė_Meškauskienė_ir_jos_rankdarbiai1.jpg

Adelės šeimos nuotraukos įpintos į jos gyvenimo pomėgi- rankdarbio raštus.

Martyno_Meškausko_sodyba_prie_Akmenos_2019m.jpg

  Martyno ir Juzefos Meškausku senoji sodyba prie Akmenos, 2019 m.


Mačaičiai, Montvydai, Paakmenio malūnas 

Netoli protėvio Simono Mačaičio sodybos, šalia užtvenkto Jėrubyno upelio, 1936 metais buvo pastatytas vandeniu varomas malūnas.

Mačaičių šeima prie vandens malūno

Paakmenio k. gyventojų Mačaičių šeima prie vandens malūno Paakmenio k. apie 1950 m.

20160727 zemelapis 2 2mini
Paakmenio k. vandens malūno projektas leidimas statyti, išduotas savininko Simono Mačaičio vardu, 1936m.

Angelė Vilkanauskienė, malūno statytojo Simono Mačaičio duktė, prisiminė veikiantį malūną ir grūdų malimą apylinkės ūkininkams vandens rato pagalba. Reikiamam kiekiui vandens sukaupti buvo užtvenktas Jerubyno upelis. Grūdus malti pradėdavo tik esant tam tikram vandens lygiui. Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas, neprižiūrimas, galop užtvanką išplovė vanduo. Vėliau malūnas dar kurį laiką veikė sukant vidaus degimo varikliui, atsiradus elektrai, buvo sukamas elektros variklio pagalba. 

kun. Jonas Kusas su parapijiečiais

Paakmenio koplyčios šventinimas, kun. J. Kusas. Iš M. Vėlavičienės albumo.

 Iš Genutienės Muntvydaitės senelio tarnyba

Nepriklausomos LR karys. Tai gali būti Paakmenio k., vėliau Šakviečio k. gyventojo, savanorio Valerijono Sankalo nuotrauka. Savanorio kūrėjo medalio apdovanojimo Nr.8272, tarnavusio 1920-1922 m(tikslinama). Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo. 

Kiaukiškiai.Iš Muntvydaitės Genutienės 072

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Pagrabas kiaukuose. Iš Muntvydaitės Genutienės

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Jauna šeima. Iš Muntvydaitės Genutienės albumo

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Kiaukų km gyventojos apie 1930m. Iš V. Momtvydaitės Genutienės šeimos albumo

Kiaukų km gyventojos apie 1930m. Iš V. Momtvydaitės Genutienės šeimos albumo01

Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo

Mačaičių šeima prie vandens malūno1

Mačaičių šeima, prie vandens malūno

 Iš Muntvydaitės Genutienės Kiaukiškės

Jaunuoliai. Iš Muntvydaitės Genutienės 053

 Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Šeima iš Muntvydaitės Genutienės albumo 

 Kiaukų merginos2 Iš Muntvydaitės Genutienės 054

  Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Merginos Iš Muntvydaitės Genutienės  

 Kiaukų jaunimas. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Martynas_Meškauskas_ir_kt.jpg

Kiaukų_k._gyventojai.jpg 

Genučiai_jaunystė_11.jpg

 Iš  V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Kiaukų merginos. Iš Muntvydaitės Genutienės

 Prie Akmenos.

Mačaičiai Tūbinėse1 

Bronės ir Jono Mačaičių šeima, apie 1955 m. 

Mačaičiai krikštija dukrą Albiną. Iš Muntvydaitės Genutienės1

Su artimaisiais ir tėvais gimus najagimei Albinai(vėliau Grybienė)

Močiutė su anūku

Močiutė su anūke. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Močiutė su anūkais1 Iš Muntvydaitės Genutienės

 Senojoje sodyboje. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Tūbinių būgno mušėjas Iš Muntvydaitės Genutienės

Kiaukų kaimo muzikantas Kazimieras Montvydas per atlaidus mušė ir Tūbinių bažnyčios būgną. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš Muntvydaitės Genutienės Muzikantas111

Kazimieras Montvydas su smuiku. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš Muntvydaitės Genutienės Kiaukų muzikantai 

Kiaukų griežikai.  Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Kiaukų jaunimas. Iš Muntvydaitės Genutienės

Pertrauka. Iš Muntvydaitės Genutienės Albumo

Linksmybės.  Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Montvydo šeima. Iš Muntvydaitės Genutienės 031

Šeima. Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš Muntvydaitės Genutienės 036

iš Noreikos Antano Juozo Pirmoji komunija ar kun. Merliūnas

Iš Muntvydaitės Genutienės 051

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Laidotuvės Tūbinėse kun. J. Kusas

 Iš V. Montvydaitės Genutienės albumo.

Iš_Muntvydaitės_Genutienės_-Tūbinės.jpg


 VĖLAVIČIAI

Giminė  ne maža dalimi Kiaukuose ir apylinkėje išsiplėtė iš Antano Vėlavičiaus(1896-1983) šeimos, kuris buvo vedęs net tris kartus.

Su pirmąja žmona Ona Antanas susilaukė keturių mergaičių: Stanislavos, Elenos, Onos ir Bronės. Kai mama 32 metų mirė, vyriausiajai buvo 8 metukai, o jauniausiajai 1.5 m. 

Vedęs antrą kartą Teodorą, susilaukė 4 berniukų: Stanislovo, Juozapo, Antano, ir Jono. Kai ir antroji žmona, berniukų mamasulaukusi 49 m. mirė, vyriausiajam sūnui buvo 14 m., o mažiausiajam keturi metai. Tuomet Antanas vedė trečią kartą. Jo žmona tapusi Juzefa mylėjo Antano vaikus, augino kaip savus. Apie tai prisimena garbaus amžiaus sulaukės sūnus Jonas.

Antanas Vėlavičius, buvo aktyvus k. gyventojas, tarpukariu renkamas k. seniūnu, vėliau sovietmečiu Tūbinių bažnyčios maršalka daug metų rūpinosi bažnyčia ir parapijiečių reikalais.

M. Vielavičienės svečiuose J. Kusas

Antanas Vėlavičius ir jo sūnaus Stasio ir Marytės Vėlavičių šeima(centre). Stasio tėvas Antanas kairėje, dešinėje Tūbinių klebonas Jonas Kusas

Kiaukų koplyčios šventinimas. Iš M. Vėlavičienės 1

Iš kairės pirmas vyras Antanas Vėlavičius, antras Antanas Noreika, trečias kun. Jonas Kusas. Nuotrauka iš Marytės Vėlavičienės albumo

Kusas su parapijiečiais1

Kun. Jonas Kusas su parapijiečiais Vėlavičiais iš Kiaukų. Nuotrauka iš M. Vėlavičienės.


iš Noreikos Antano Juozokunigas J.Kusas

Kun. Kusas Kiaukų km. gyventojų Vėlavičių ir jų artimūjų šeimoje.

Antanas_Vielavičius-šeima.jpg

Vėlavičiaus_gimine21.jpg

Vėlavičiaus_gimine.jpg

Vėlavičiaus4.jpg

Stasio_Vėlavičiaus_šeima1.jpg

Krikštynos. Iš M. Vielavičienės nuotraukų rinkinio

Kiaukų_jaunoji_karta.jpg

Kiaukų_jaunoji_karta1.jpg

Teodoros Vėlavičienes paminklo šventinimas. Iš Vėlavičienės Marytės

Teodoros Vėlavičienes paminklo šventinimas. Iš Marytės Vėlavičienės rinkinio


JURGUČIAI

Jurgučio Augusto šeimyna01, Kiaukai, apie 1955m.jpg

Jurgučio Augusto šeima, apie 1955 m.

Vestuvės Kiaukų kaime1

Vestuvės Kiaukų kaime. Groja tėvas ir sūnus Gudauskai. Iš M. Vėlavičienės albumo.

Valauskaitė_Birutė_ir_Staselė_Jurgutyte.jpg

Birutė ir Stasė...

Iš Angelės Macaitytes Vilk.2 026

Gimines saskrydis Petro Trijonio sodyboje prie Akmenos. Iš Angelės Mačaitytės Vilkanauskienės albumo.

Vestuvės Kiaukų km. Iš M. Vielavičienės albumo1

Iš M. Vielavičienės vestuvės1 


  Gudauskai

Gudauskų sodyba Kiaukų km.21 2018m

Gudausko Petro, senolių sodyba Kiaukų k.

Gudauskai15jpg.jpg

Stanislava Vėlavičiūtė Gudauskienė(1920-2007).

Gudauskai9.jpg

Broliai Juozapas ir Steponas Gudauskai

Gudauskai5.jpg

Stepono Gudauskio šeima, žmona Stefa, vaikai Rimas ir Kestutis.

 Gudauskai13jpg.jpg

Stepono Gudausko sūnaus Rimo gyvenimo pradžia Kiaukų kaime

Gudauskai12jpg.jpg

Iš kairės Elytė Gudauskaitė, Juozas Gudauskas ir Kazys Šimkus

Pranas_ir_Antanas-pirma_komunija.jpg

  Antanas Jurgutis ir Pranas Gudauskis, pirma komunija

 Gudauskai3.jpg

Vytautas Gudauskis ir kaimynas Virginijus Andrijauskis. Vytautas šiuo metu gyvena Skuodo rajone, Ylakiuose.

Medyje.jpg

Kas tame lizde?

 

Juozas_Gudauskas_ir_draugas.jpg

Juozas Gudauskas su broliu ir kompanija

 Gudauskai81.jpg

Gudauskai, pirmoje eilėje iš kairės broliai Antanas, Povilas ir Juozapas, už jų nugaros Steponas kaireje už Juozo, Stepono žmona Stefa.

Gudauskai11jpg.jpg

Trys broliai, Juozapas, Steponas ir Antanas

 Gudauskai10.jpg

Gudauskai, centre Jadvyga Gudauskaitė, kairiau, jos tėtis Juozapas, Kairėje Steponas Gudauskas, dešinėje, Stefa , Stepono žmona

Gudauskai14jpg.jpg

Iš dešinės Stanislava Gudauskienė, Elena Trijonienė

Gudauskai21.jpg

Stanislava Gudauskienė, sodybos kieme, apie 1970 m.

Gudauskai16.jpg.jpg

Dienos akimirka

Dovana-Gudauskai1.jpg 

Muzikantas Juozapas Gudauskis visada geros nuotaikos.

Gudauskai17.jpg.jpg

Bulvių skutimas, kaimo moterų kasdienybė.

Gudauskai2.jpg

Juozapas Gudauskas su dukra

Išleistuves Noreikos Petro1

Noreikos_Petro_išleistuves_prie_dvikamienio_ažuolo.jpg

Noreikos Petro išleistuvese sodyboje prie dvikamienio ažuolo

klebonas Kusas Genutienės Muntvydaitės giminėje

Gudauskai18.jpg.jpg

Tūbinių bažnyčioje. Pirmoje eilėje iš dešinės Juozapas Gudauskis, antras Antanas Noreika, trečias tūbiniškis Povilas Drūkteinis. Antroje eilėje iš dešinės pirmas Petras Poška, pasižymėjęs kaip užkietėjęs medžiotojas turėjęs vieną akį.

P._Kvaderis_P._Gudauskis_ir_A._Jurgutis.jpg

P. Kvaderis, P. Gudauskis ir A. Jurgutis

Pranas_su_Dajoru.jpg

Pranas Gudauskis, Jonas Dajoras ir kompanija

Gudauskai-_žvejai.jpg.jpg

Pranas Gudauskas tikisi sugauti žuvies. Sprendžiant pagal įrankius tai jam pavyko...

 Sodyboje_Pranas.jpg

Pranas Gudauskas tėviškėje

Gudauskai4.jpg

Kiaukų jaunimas. Kairėje stovi Pranas Gudauskis, Jadvyga Trijonytė, Elena Trijonytė(Ačienė). Sėdi iš kairės Juozas Trijonis, Edmundas-Jadvygos vyras 

Gudauskai-_moksliukes.jpg.jpg


Nauji laikai, naujos kartos, nauji vėjai

Gudauskai_br.jpg

 Gudauskaitės_šeima.jpg


Jadvygos Gudauskaitės Šemeklienės sūnus

 sielų ganytojas

Gudauskaitės_ir_jų_palikuoniai.jpg

Seserys Gudauskaitės ir jų palikuoniai

 

Remigijaus_vaikystė3.jpg Remigijaus_vaikystė2.jpg

Remigijui Šemekliui abecėlė atrodė baisus mokslas, kiek lengviau akordeonas.

 

Remigijaus_vaikystė5.jpg

Vairuoti motociklą vieni niekai

Remigijaus_vaikystė.jpg

Pirmoji komunija

Remigijaus_mokslai3.jpg

Studentiškos dienos Klaipėdoje

.Remigijaus_mokslai.jpg

Šventė. Pirmasis mokslų etapas baigtas, laukia kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas.

.......

Šiuo metu Evangelikų Liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis aptarnauja Šilutės ir aplinkinių Vanagų, Pagėgių ir Rukų bažnyčios parapijas. 

 

Vėlavičiūtės.jpg

Antano Vėlavičiaus dukros, iš kairės -Valauskienė Bronė, Gudauskienė Stanislava, Noreikienė Ona, Trijonienė Elena

Vėlavičiutes-Gudauskienės_80_m.jpg

Vėlavičiutes-Gudauskienės 80 m. jubiliejus

Pranas_Gudauskas_daug_metų_su_muzika.jpg

Pranas Gudauskas daug metų su muzika

Prano_kolektyvas3.jpg

 

Prano_kolektyvas4.jpgPrano_kolektyvas.jpg

Prano_kolektyvas3.jpg

Prano_kolektyvas2.jpg

Gudauskų sodyba Kiaukų km.1 2018m

Senoji Petro Gudausko sodyba, Kiaukų k.  2018 m.

 


Trijoniai. Jadvygos Musvydienės prisiminimas

Jadvyga, viena 2014 m. KRAŠTIEČIŲ SUSITIKIMO organizatorių, atvežusi į Tūbines net 2 saviveiklos kolektyvus iš Tauragės

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio3-Jadvuga.jpg

Jadvygos Trijonytės Jaunystė

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio-Jadvygos_darbovietė.jpg

Jadvygos darbovietė-darželis

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio7.jpg

Vaikučių apsuptyje. Geriausi žaislai-lėlės

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio-Beniaus_vestuvė.jpg

Brolio Beno vestuvės

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio-vestuvės.jpg

Vestuvės

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio4.jpg

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio1_dukra.jpg

Jadvygos dukros studentiškos dienos. Saviveikla taip pat nesvetima.

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio2-dukra.jpg

 Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio-Trijonis.jpgIš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio6.jpg

Antanas Trijonis ir jo žmona

Iš_Jadvygos_Musvydienės_rinkinio-laidotuvėse.jpg

Artimūjų laidotuvėse


Kraštiečių_susitikimas13_Tūbinės_2014_m.jpg

Jadvyga Trijonytė Musvydienė, viena iš kraštiečių susitikimo Tūbinėse organizatorių, 2014 m. 

Kraštiečių_susitikimas3_Tūbinės_2014_m.jpg

J. Musvydienės saviveiklos kolektyvai Tūbinėse, 2014 m.

Kraštiečių_susitikimas_Tūbinės_2014_m19.jpg

Su_Jadvyga_Musvydiene_2018_m.jpg

Su Jadvyga Musvydiene, Tauragėje 2018 m.

Kazimiera ir Bronius Budginai

Kazimieros istorija Kazimiera jauna Kaziune

Kazimiera Budginienė, 1927-1938-1955      

Kazimieros istorija1

Kazimiera Bendikaitė Budginienė, (1913-1979)

Tai jauniausia Povilo Bendiko duktė ir ilgiausiai gyvenusi tėvų namuose Brokštėnuose. Ji praleido čia karo ir pirmuosius pokario metus.

Sukūrusi šeimą su Bronislovu Budginu, apsigyveno mažame namelyje Kiaukuose. Tai buvo labai nuoširdus žmogus. Savo vaikų nesusilaukusi, Kazimiera be galo mylėjo savo seserų, o ypač jaunesniojo brolio Alfonso vaikus.

Bendikai jauna šeima 1 1

Noreikai ir Budginai iš Kiaukų Bendikinėje Brokštėnuose, 1955 m.

Bronislovas Budginas sėdi kairėje, antra iš kairės Stanislava Bendikienė, trečia Kazimiera Budginienė, ketvirtas Pranas Noreika(Stanislavos pusbrolis), penkta jo žmona, apkabinusi Alfonsą Bendiką, centre tarp vaikų Prano Noreikos dukra, paskutinis stovi Stanislavos brolis Vladas Noreika. Centre Alfonso vaikai, penki broliukai: iš kairės, Tomas  stovi antrame plane prie bičių avilio, sedi ant kelių Augenijus, dešiniau Aloyzas, Benjaminas(Liudas), dešinėje pritūpęs Alfonsas.

Noreiku svet.19 

Taisomos vsks 2015.04.25 022

Pabuvimai su Kazimiera vaikystėje įsimintini. Jai niekada netrūko geros nuotaikos. Globa ir rūpinimasis vaikaičiais tęsėsi ir Kazimierai  sukūrus savo šeimą, taip pat vėliau, likimui paženklinus jos gyvenimą sunkia nepagydoma liga. 

Kuc. po 30 m1974

 Budcinienės sesers dukra Palmyra Kučinskaitė, pirmą kartą  atvyko į Lietuvą iš Kanados, 1976 m. 

Ilgai laultas susitikimas vyko tik kelias valandas. Be sovietinio leidimo išvykusi iš Vilniaus, susitiko tik su dėdės Alfonso šeima ir su savo teta Kazimiera Budginiene(dešinėje su vyru Broniumi).

Fetin Alf Kazimera

Alfonsas su žmona ir seserimi Kazimiera pasitiko Bronę Fetingienę  atvykusią iš Lenkijos, 1977m.(sėdi antra iš kairės)

Kazimieros 1

Kazimiera, savo gimtinėje Brokštėnuose, kalbina Aloyzo sūnų Nerijų , 1975 m. 

Budginai.jpg

Budginai su kaimynų Gudauskų vaikais.

Kazimieros1

Bronius Budginas prie savo žmonos šermenyse

Visuomet buvęs geros nuotaikos, netekęs artimiausio žmogaus, žmonos Kazimieros, Bronislovas apmąstė ir besibaigiantį savo gyvenimą. "Šešiais važiavau, tūkstančius vartojau"-žodžiai kuriuos mėgdavo sakyti Bronislovas turėjo realų pagrindą. Budginai Laukuvos krašte , iš kur Bronislovas buvo kilęs, apylinkėje buvo garsi. bajoriškos kimės giminė. 

Kazimieros laidot.2

Kazimieros laidot

1979- ais metais Bronislovas Budginas, sunkios ligos iškamuotą savo žmoną Kazimierą,  palydėjo į paskutinę kelionę į Tūbines, kur jinai buvo palaidota savo tėvų, Povilo ir Kazimieros Bendikų, šeimos kape.

Neilgai trukus, artimieji ir kaimynai palydėjo į paskutinę kelionę ir Bronislovą Budginą

Budgino laid

Budgino laidot

Laidotuvės, kuriose dalyvavo brolis Alfonsas Bendikas su žmona, artimesni kaimynai, įvyko Laukuvos kapinėse.


 Istorinėse nuotraukose kraštiečiai

Jonas Trijonis kiaukų km

Jonas Trijonis iš Kiaukų km. "Skiriu Elei Astrauskaitei, 1940 m.X men 9d.". Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

A.Trijonis1 

"Atminčiai, geležis ir akmuo su laiku pranyks, bet mano atmintis per amžius nepranyks!" K. Jakui nuo draugo A. Trijonio, Tūbiniai,  1928.11.15. Nuotrauka iš P. Jako rinkinio

Antanas Vilkanauskas

Antanas Vilkanauskas, 1928 m. Iš Stasės Vilkanauskaitės Deksnienės nuotraukų rinkinio

Ona Vilkanauskienė su broliu ir draugėmis

Pasibuvimas Tūbinėse po atlaidų. Pirmas iš kairės su LR kario unforma Stasys Vilkanauskas, sėdi pirma iš dešinės  jo sesuo Ona Vilkanauskaitė su Ole Dabkyte centre ir kt. draugėmis, 1930 m. Nuotrauka iš Albinos Vilkanauskaitės Jokubauskienės  rinkinio

Tūbiniškės Lukošiūtės vestuves Kiaukuose

Gedeikio ir Lukošiūtės iš Tūbinių vestuvės Kiaukų km. Iš M. Vielavičienės albumo

Petkai_Sibiras-Kiaukai.jpg

Petkai, Sibiras-Vorkuta, Kiaukai

Visa giminė prie senosios sodybos.jpg

Giminė. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Vestuvės Kiaukuose.jpg

Vestuvės. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Gaspadinės.jpg

Šeimininkės vestuvėse. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Tarp savų galima ir su muzika1.jpg 

Nuotaiką palaiko Kiaukų muzikantai.

Kiaukų_jaunimas.jpg

Kiaukų jaunimas apie 1965 m.


Ūkio darbai Kiaukuose 

Jaunimas Kiaukuose Iš Muntvydaitės Genutienės

Šienpjoviai po darbų.jpg

Vasara Kiaukų k. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo.

Laisvalaikis_Kiaukuose.jpg

Šienpjoviai po darbų1.jpg

Vasaros darbai Kiaukų km. Iš Vidos Trijonytės Sakalauskienės albumo.

Pirmoji kolūkio rugiapjūtė Kiaukai apie 1953 m 2

Iš Muntvydaitės Genutienės 017 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio  

Noreiku svet.28

Iš Muntvydaitės Genutienės 018 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 019 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 015 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 016 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Iš Muntvydaitės Genutienės 021 11

Iš V. Montvydaitės Genutienes nuotraukų rinkinio

Kazimiera Noreikienėdešinėje ir Stanislava Noreikienė Ritos mama

Kazė Noreikienė(dešinėje) su kaimyne.

Poilsis prie Akmenos.jpgPoilsis prie Akmenos1.jpg

iš Noreikos Antano Juozo traktoristas

Antanas Pocius, Kiaukai.

iš Noreikos Antano Juozo melioracija Kiaukuose

Kiaukų-_Pakoplyčio_k._.koplyčia.jpg

Pakoplyčio k. koplyčia(gal?). Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.

Iš_Vidos_Sakalauskienės_albumo.jpg

Iš V. Sakalauskienės albumo

Kiaukų Senolės šeima V. Sakalauskienės Trijonytės nuotrauka1 восстановлено

Protėviai. Iš V. Sakalauskienės nuotraukų rinkinio.


 

 LIETUVOS ATGIMIMO SAJŪDIS

Vidos Sakalauskienės prisiminimai, Sajūdis Tūbinėse

Tūbinėse, kaip ir visoje Lietuvoje aktyviausių Sajūdžio rėmėjų dėka buvo organizuojami mitingai už Sajūdį ir laisvus rinkimus. Pirmą kartą Tūbinėse iškilmingai atžymėta Lietuvos Nepriklausomybės diena 1989 02 18

Trispalvė Tūbinių bažnycioje1 1988m

Buvusios Nepriklausomos Lietuvos Valstybės vėliava pašventinimui įnešama į Tūbinių bažnyčią.

Trispalvės šventinimas Tūbinių bažnycioje1 1988m

Iškilmingos mišios Tūbinių bažnyčioje. Nuotraukoje skaitovė Vida Sakalauskienė iš Kiaukų ir tūbiniškis Modestas Trijonis. Mišias aukojo Šilalės kun. Alfredas  Memys(1960-2015).Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Tūbinių sajūdis 1

Tūbinių sajūdžio mitingas, 1989 m. Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Tūbinių sajudis 10

Mitinge matomas Tūbinių Sajūdžio aktyvas: viršuje iš kairės ketvirtas: Pranas Jakas, toliau Stasys Bagdonas, Stasys Macas, Alfonsas Bendikas, tautiniais rūbais Vida Sakalauskienė, už jos Šilalės Sajūdžio atstovas Aleksandras Kažukauskas, dešinėje prie vėliavos Modestas Trijonis. Nuotraukos centre kalba kun. Alfresas Memys, Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo

Tūbinių pročkelė Benėtaitė1.jpg

Iš Vidos Sakalauskienės nuotraukų albumo


 Apie Kiaukų dvarą

Randama žinių, kad valstybinės valdos centras 1853 m.  buvo Kiaukų dvaras išsidėstęs už Jėrubyno ir Noralio santakos, nutolęs nuo Šilalės apie 7 km. į šiaurės rytus. 

Dvaro sodyba buvo polivarko tipo. Ją sudarė ekonomo namas, svirnas ledainė tvartai, klojimas, dvi daržinės, spirito varykla(bravoras) ir malūnas. Pastatai buvo mediniai, dengti šiaudais, suręsti iš tašytų rastų. Ekonomo namas buvo dviejų galų(14x8), su priemene ir virene centre, ekonomo kambariais viename gale ir šeimynine su kamara kitame gale.

Svirnas stačiakampio plano, šoninio tipo dviejų patalpų. Didesniojoje dalyje buvo 14 aruodų ir turėjo duris su spyna. Mažesniojoje buvo 4 aruodai, ledainė antžeminė artima kvadratui.(5x6). Dalis turėjo lubas ir grindis, po kuriomis buvo rūsys, į kurį vedė durys. Tvartų kiemo(abarių) pastatas(57x7,5 m. buvo kampinio plano. Jame 2 tvartai ir arklidė vežiminė. Klonienoje stovėjo senas klojimas(18x8,5) ir dvi tokio pat dydžio daržinės(30x8) daržinės su dvivėriais vartais. Viena skirta šienui, kita- javams ar šiaudams. 1853 m. polivarkas panaikintas, nurodyta malūną parduoti iš varžytinių, o kitus pastatus atiduoti vienkiemininkui ir dviems valstiečiams.

Šaltinis " Lietuvos dvaų ir sodybų atlasas, Šilalės savivaldybė" 


Žinių apie Kiaukus pateikta Vytenio ir Junonos keliautojų po Šilalės kraštą žinyne "Šiaurės Karšuva" 

IMG_0058.jpgIMG_0057.jpg


Kiaukų schema1

koplytėlė Kiaukuose3

Senosiose Kiaukų kaimo kapinėse XVIII a kaimą nusiaubusio juodojo maro aukos. Sovietmečiu koplyčia buvo išniekinta, nukentėjusi nuo vagių.

 Apie 1710-osius metus Europoje, tuo pačiu ir Lietuvoje siautėjo maras, nusinešęs labai daug žmonių gyvybių. Ypač  nukentėjo Žemaitija, kur išmirė beveik 2 trečdaliai žmonių. Pagal čia gyvenusių senolių pasakojimus, maras apėmė ir Kiaukų kaimą. Kadangi maro epidemijos pakirstų žmonių nebuvo kam laidoti, duobes savęs pasilaidojimui išsikasdavo patys , kol dar galėdavo tą padaryti. Kiaukuose ilgą laiką gyvenęs Juozas Noreika, dabar gyvenantis Natkiškėse, besidomintis savo gimtojo Kiaukų kaimo istorija, daug apie tai girdėjo iš savo tėvo ir senelio pasakojimų, o kasant rūsius, sodyboje atkastus sėdinčio žmogaus griaučius patys savo akimis matę.

Juozas dar papasakojo, kad visi maro pakirstieji, kaip ir atkastasis nelaimėlis  sodyboje, buvo sulaidoti čia pat, ant Noralio upelio šlaito, kur išlikę keletas akmeninių kryžių su įrašais ir 1934-aisiais metais, Kiaukų kaimo gyventojų iniciatyva, šių tragiškų laikų atminimui pastatyta ir pašventinta koplyčia.

Po maro epidemijos į atsilaisvinusias teritorijas Žemaitijoje gyventi atsikėlė iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunikaikštystės kraštų, dabartinės Baltarusijos-Lydos gubernijos ir Prūsijos.

Akmuo_Kiaukų_mokyklos_atminimui_2020_m.jpg

 Kiaukams_pav.3.jpg