Laisvės kovos atgarsiai Amerikoje

1959 m. krito partizanų išdavikas

Kol Lietuvoje buvo draudžiama laisva spauda, vyko Nepriklausomybės simbolių ir paminklų griovimo vajus, Amerikos Čikagos Lietuvių bendruomenė, 1965 metais birželio 13 d. surengė didelį minėjimą Lietuvos partizanams ir visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę per 25 okupacijų metus pagerbti.

Džiugu, kad prie šio minėjimo surengimo prisidėjo mūsų kraštiečiai, Leonardas Šimutis ir Vytautas Radžius

Apie tai rašė Čikagos lietuvių laikraštis „DRAUGAS“, 1965 m. vasario 10 d. str.

"Partizanai Šilalės - Kaltinėnų apylinkėse

Broliai, žuvę už laisvę

„Dokumentai ir žinios atveda pas Šilalės partizanus Žemaitijoje. Ta proga įdomu prisiminti. kad Šilalės apylinkės — tai dviejų žinomų ir pažįstamų lietuvių veikėjų gimtinės. Šilalės valsčių je yra gimęs ilgametis ir dabartinis Amerikos Lietuvių tarybos pirmininkas Leonardas Šimutis, ir taip pat Lietuvių operos pirmininkas Vytautas Radžius, iš kurio plačių polėkių ir didžios iniciatyvos, Lietuvių operos valdybai ir chorui vieningai remiant, išplaukė birželio 13 d. Chicagoje rengiamas didysis minėjimas — koncertas, skiriamas Lietuvos partizanams ir visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę per 25 okupacijų metus pagerbti.

Leonardo Šimučio pėdos iš Šilalės apylinkių dingo jo jaunystėje ir jis Lietuvos labui bei laisvei daug dirbo ir tebedirba, gyvendamas Amerikoje ir čia jau 25 metai bestovįs vieno iš energingiausių Lietuvos laisvinimo veiksnių — ALT-o priekyje.

Tuo tarpu Vytautas Radžius, dar gimnazistas būdamas, pirmojo bolševikmečio metu įsijungė į tautos rezistenciją tėvynėje, pateko į Tauragės kalėjimą ir ten pergyveno skaudžias kančias. Iš kalėjimo išsilaisvinęs, išliko užgrūdintas lietuvis ir, atsidūręs išeivijoje, visą savo laisvalaikį ir spontanišką energiją skiria kultūriniams išeivijos dirvonams — dainai, kuria ir bus pagerbti mūsų broliai, kritę už laisvę ilgame tautos golgotos kelyje.

O ten, jų gimtoje Šilalėje, raud. armijai antrąkart sugrįžus į Lietuvą, vieni pirmųjų partizanauti išėjo broliai Irtmanai ir kiti šaunūs žemaičiai. 1945 m. pavasarį Eržvilko miestelyje įsikūrė partizanų štabas, kurio žinioje buvo Šilalės, Kaltinėnų ir kitų vietovių partizanų būriai.

 Br. Macaitis, NKVD pagautas, 1945 m. rugsėjo 25 d. sovietinio saugumo tardytojams štai ką pasakojo:

"Pakeliui į Šilalę susitikau Stasę Irtmanaitę. Ji ragino mane taip pat ateiti į partizanus ir pasiūlė surasti Šilalės valsčiaus Vaitimėnų girininką. Ėmė įrodinėti, kad visi lietuviai turi stoti į partizanus. Eržvilko valsčiuje jau visi esą partizanai ir ten yra jų štabas... Aš sutikau... Girininkas paaiškino, kad stojantieji būtinai turi prisiekti... Jis skaitė priesaikos tekstą, o aš kartojau..."

Artimiausias partizanų centras 1945 m. pavasarį buvo Vaitimėnų apylinkėse esanti Obelyno girininkija. Šiose vietovėse reiškėsi girininkijos tarnautojo Kazio Mateikos vadovaujamas Vaitimėnų būrys. kuriam, be Mateikos, priklausė broliai Irtmanai, Simas Arlauskas ir kiti. O netoliese buvo įsikūręs ir Karklėnų būrys, apjungęs Jucevičių,  VI. Ražauską, Pr.  Valantiejų ir kitus kovotojus. 1945 m. liepos mėn. Iždonų kaime, Kaltinėnų vals., Vaitimėnų ir Karklėnų partizanų būriai susijungė j vieną dalinį. Dalinio vadovybėje, šalia K. Mateikos, dar minimi VI. Šniukšta ir Kazys Bagdonas. Tą pačią vasarą Kaltinėnų parapiją vizitavo Telšių vysk. V. Borisevičius ir jo pavaduotojas vysk. P. Ramanauskas. Ir atsitiko taip, kad vyskupų apsilankymo proga Kaltinėnų miestelio tvoros, medžiai ir namai iš po nakties buvo nuklijuoti partizanų atsišaukimais. Prieš atvykstant vyskupams Kaltinėnus užėmė K. Mateikos vadovaujami partizanai ir miestelį papuošė antisovietiniais atsišaukimais. Tie atsišaukimai kaip tik ir bylojo žemaičių valią laisviems gyventi ir skelbė, kad komunistinės santvarkos niekas čia nenori ir ji yra primesta prieš lietuvių valią.

Vėliau, areštavus vysk. P. Ramanauską, NKVD tardytojai tarp kitų kaltinimų, kaltino vyskypą ir už tai, kad jis Kaltinėnuose vizitacijos metu pasakęs antitarybinį pamokslą... šiandien, iš laiko perspektyvos žvelgiant, suprantamos lieka ir tuometinės vysk. P. Ramanausko nuotaikos: juk jis, atvažiavęs į Kaltinėnus, miestelį išmarginusiuose atsišaukimuose matė ne tik tikinčiųjų, bet ir visos tautos nuotaikas.

Už atvirą žodį, pasakytą iš sakyklos, už Lietuvos rezistencijos parėmimą netrukus vysk. P. Ramanauskas iškeliavo sunkiai tremčiai į Vorkutą*.

Po vyskupų vizito Kaltinėnuose, 1945 m. rudeniui atėjus, Šilalės — Kaltinėnų apylinkių štabas, jau nieko nebeminint apie centrą Eržvilke, pasiliko Vaitimėnų kaime Obelyno girininko(atrodo, kad jis žuvo neiššifruotas) ir jo girininkijos tarnautojo K. Mateikos vadovybėje. Šilalės būriui vadovavo Balys Irtmanas, Kaltinėnų būriui — Kazys Bagdonas. Tretysis būrys veikė Varsėdžių apylinkėse ir jo vadas buvo Sugintas.

Labardžių pieninės, kur buvo įsitvirtinę enkavedistai, užpuolimas ir sunaikinimas, partizanų teismo sprendimo įvykdymas kraugeriui, Šilalės vykdomojo k-to pirm. Juškai, išteisinimas Vaitimėnų apylinkės pirmininko ruso Smirinenkos, kuris buvo nuosaikus partizanų giminėms, ir kiti veiksmai liudija, kad prieš 20 metų partizanai valdė Šilalės, Kaltinėnų ir kitas apylinkes.

Bet šiandien jau jų nebėra gyvųjų tarpe. Tų jaunų vyrų, kurie laisvės kovon pakilo prieš dvidešimt metų. Jų atminimui teskamba

Br. Markaičio, SJ, "Vilniaus varpų'', kantatos žodžiai, parašyti poeto K. Bradūno:

"Mano žeme — didelis milžinkapis, Panemunės, pajūriai, pašešupiai..."

Laikraštis „Draugas“, Romas Mojus

*Vyskupas V. Borisevičius buvo suimtas 1946 metų vasario 5 dieną ir rugpjūčio 28 dieną nuteistas mirties bausme. Jam buvo pateikti kaltinimai už paramą ginkluotajam pasipriešinimui, antisovietinių pamokslų skaitymą ir draudžiamos literatūros laikymą. Mirties bausmė vyskupui Vincentui Borisevičiui įvykdyta 1946 metų lapkričio 18 dieną. 1999 metų rugsėjo 27 d. palaikai perlaidoti Telšių katedros Vyskupų kriptoje šalia vyskupų Pranciškaus Ramanausko ir Justino Staugaičio.