Pradžia

Tūbinių istorijos pirmas vaizdelis1.jpg

Tūbinių miestelio vaizdas iš buvusio Tūbinių dvaro teritorijos, 2015 m.

Tūbinių istorija šiuo metu yra kraštiečio Augenijaus Bendiko administruojama svetainė skirta žemiečiams bendraminčiams, kalbantiems Žemaičių tarme,  Varniškių dūnininkų patarme, Žemaitijos etnografinio regiono, Pietų Žemaitijos Šilalės ir Tūbinių krašto gyventojams, jų giminėms ir palikuonims,  kada nors čia gyvenusiems, bet likimo išblaškytėms po Lietuvą ir Pasaulį. 

Svetainės idėjai  artima  J. Gaarder filosofija: 

"Mes patenkam į nuostabų pasaulį, čia susitinkam, susipažįstam ir valandėlę einam drauge. Po to išnykstam vieni kitiems iš akių ir dingstam taip pat ūmai ir nepaaiškinamai, kaip atėję."

Iš "Sofijos pasaulis". 


Kraštieti,

ateis diena ir  tu prisiminsi gimtąsias apylinkes, čia stūksantį Tūbinių mišką, vaikystėje žaidimais apibėgiotus jo samanotus takus, šalia esantį, šimtametėmis liepomis apjuostą didįjį bažnyčios šventorių su senąja varpine ir išsibarsčiusiomis koplytėlėmis, primenančiomis garsias ir vieninteles Šilalės krašte, Tūbinių šv. Kryžiaus kelio kalvarijas.

Žinok, kad čia, net 150 metų vyko iškilmingi Tūbinių Šv. Kryžiaus kelio  apvaikščiojimai, su stabtelėjimais ir maldomis prie koplytėlėse esančių, kristaus kančią vaizduojančių šventųjų paveikslų, religinių švenčių progomis giedojo  garsus bažnyčios choras, žmones į rytines pamaldas žadino Velykų būgnas. Nusistovėjusios tradicijos ir visoje apylinkėje garsūs atlaidai sutraukdavo daugybes žmonių. Net keliose vietose vykusiose gegužinėse grojo kaimo muzikantai. Prie Tūbinių Nepriklausomybės paminklo, švenčiant Valstybines šventės, griežė dūdų orkestras,  buvo priimamos ištikimybės tėvynei šaulio  priesaikos, organizuojamos sporto varžybos ir vaidinimai.

Pravažiuodamas pro Tūbines ir čia sustojęs,

 tu gali pamatyti istorinės praeities ženklų:

  • Seniausią Šilalės krašte medinę Dievo Apvaizdos Tūbinių bažnyčią,  kurioje sumontuoti rajone seniausi vargonai. 
  • Atstatytą Nepriklausomybės Vytauto Didžiojo paminklą,
  • Atminties stelas su istoriniais simboliais ir pasižymėjusių kraštiečių: sukilėlių, savanorių, kultūros ir dvasinio luomo žmonių vardais.
  • Valstybės 10-mečiui pasodintą, tebežaliuojantį Nepriklausomybės Ažuolą,
  • Šventoriuje stovinčią šv. Kryžiaus kelio XII-sios stoties koplyčią, rūsyje rekonstruotas kriptas, su bažnyčios fundatorių, dvarininkų Jacevičių šeimos palaikais. 
  • Sovietmečiu apgriautame bažnyčios šventoriuje suremontuotas išlikusias šv. Kryžiaus kalvarijų kelio I;II; XIII ir XIV stoties  koplyčias.
  • Informacinį stendą, kuriame patalpintas planas-projektas kviečiantis kraštiečius ir bendruomenę atgaivinti istorinį Kalvarijų šv. Kryžiaus kelią- atstatyti, sovietmečiu nugriautas 8 koplytėles.
  • Bendruomenės aikštėje švenčių progomis keliamą vėliavą su Tūbinių  herbu, išimties tvarka  prezidento dekretu suteiktu istoriniam kaimui.
  • Kapinėse restauruotą  šv. Kryžiaus kelio VI-sios stoties šv. Veronikos koplyčią    
  • Atminimo lenta pažymėtą savanorio, Vyties kryžiaus kavalieriaus, Antano Petroko kapą. 

Jeigu ieškosi iš čia kilusių savo artimųjų, nutrūkusių giminės šakų ar protėvių istorijos,  šioje svetainėje tikiuosi

rasi bent dalelytę to kas tau  pravers paieškose.  

                        T Ū B I N Ė S                                    
   Tūbinių_lauko_vėliava.jpg         

Gimtasis kraštas, tai dovana kurią mums suteikė šis pasaulis. Svetainėje talpinama istorija yra šio krašto  praeities, dabarties ir ateities vizija, paremta faktais ir istoriniais įvykiais, turinti  ir savo kontekstą. Surinktos žinios ir nuotraukos pirmiausia interpretuojamos pro Lietuvos valstybingumo, laisvės ir meilės savo tautai ir kraštui prizmę, kuri atsispindi sukilėlių prisiminimuose, savanorių pasiaukojime, atstatytos Nepriklausomos Lietuvos Valstybės žmonių patriotiniame nusiteikime. Būtent tautiniu pagrindu buvo atkurta senoji Lietuvos Valstybė, atsisakant net dalies anksčiau priklausiusių teritorijų. Ištikimybės Laisvės idėjoms, savo kraštui ir Žemaitijai jausmus atrandame  iš arti prisilietę  prie istorinių asmenybių ir įvykių, kuriuose dalyvavo kraštiečiai, aukštos kultūros ir erudicijos, dvasiškai laisvi žmonės. Jų gyvenimas ir pasišventimas kilniems tikslams visada išliks sektinu pavyzdžiu ir priminimu ateities kartoms, kokia neįkainuojama vertybė yra Laisvė ir kokiomis aukomis ji pasiekta.

Istorija, savo turiniu artima kraštiečiams, padės saugoti atminimą, suprasti šiandienos įvykius, gauti motyvacijos bendravimui. Ypač tai aktualu, kai daugelis gyvename toli nuo savo namų, o į gimtinę nors mintimis vis traukia sugrįžti. 

Svetainės  tikslas, kad į savo kraštą, jo  istoriją, į čia  praleistus mokyklos metus, virtualiai galėtų  sugrįžti visi norintys, kur jie begyventų. Tai būdas suprasti mūsų protėvių gyvenimą, išdainuoti jausmus ir mintis, užfiksuotas gausiame jų palikime: prisiminimuose, nutapytuose paveiksluose, eilėraščiuose,  ir išleistose knygose. Tai darė nemaža  dalis istorijoje paminėtų, šiame krašte gyvenusių paprastų kaimiečių ir čia išaugusių gabių jų palikuonių, tapusių žinomais žmonėmis, pasišventusių dėl savo bendruomenės, tautos ir  valstybės.

Istorija, darbai ir paveldo objektai:

  • Krašto istorija, prisiminimai, nuotraukų archyvas, dokumentai.
  • Koplytstulpių ansamblis Lietuvos 600 m. krikšto jubiliejui. 
  • Šv. Kryžiaus kelio VI-sios stoties koplyčios kapinėse remontas, kapinių laiptų  ir  tvoros rekonstrukcija.
  • Šv. kryžiaus XII-stoties koplyčios rūsio patalpų remontas, kriptų rekonstrukcija ir palaikų perlaidojimas, 2014 m.
  • Šv. Kryžiaus kelio mažūjų koplytėlių remontas, jose buvusių šv. paveikslų ir šventoriaus tvoros rekonstrukcijos darbai.
  • Bažnyčios architektūros elementų Nukryžiuotojo atnaujinimas,  Apvaizdos akis.
  • Nepriklausomybės (Vytauto Didžiojo) paminklo atstatymas. Architektūra, dizainas, techninis projektas, gamyba, statybos darbai, 2015 m.
  • Tūbinių herbas ir vėliava. Projektai ir svarstymai, 2019 m.

  • Istorijos atminties stelos. Aprašai, dizainas, techninis projektas, gamyba, statybos darbai, 2019 m.

Rėmėjai ir pagalbininkai

8.JPG

Rimantas Knyzelis, Šilalės krašto patriotas. Jo palinkėjimai 2012 m. vykusiame giminės susitikime tapo reikšmingi ir toliaregiški.

Būgno_apžiūra11.jpg

Brolių Benjamino ir Augenijaus susitikimas su Šilalės bažnyčios klebonu kan. A. Genučiu, aptarnaujančių Tūbinių bažnyčią, 2013 m. birželis.

Stasys_Žilys_1924-2022_12_10.jpg

Prelatas Stasys Žilys(1924-2022 12 10), prisimena savo gyvenimo pradžią Dargalių k., 2016 m. Dargaliai- Roma-Vatikanas, Tūbinės.

Jonas_Žilys_2019_m.jpg

Prelato St Žilio brolio Jono karo įvykių prisiminimai  po daug metų. Dargaliai-Rietavas, 2018 m.

Beinorius_Jaunieji_ūkininkai.jpg

Jonas Beinorius, buvęs Dargalių k Jaunųjų ūkininkų ratelio narys. Prisiminimai apie kaimo senkapius ir pokario laikus, Payžnys, 2016 m.

Marija_Juškytė_Petrauskienė_Šiauduva.jpg

 Marija Juškytė Petrauskienė, Dargaliai-Šiauduva, 2018 m.

Petroko_dukros_prisiminimai.jpg

Vladislava Petrokaitė Sankalienė(1926-2020.01.26). Prisiminimai apie tėvą, LR 1918-1919 m. kovų savanorį, Vyties kryžiaus kavalierių. Kalniškiai-Šilalė-Tūbinės, 2019 m.Su_A._Povilaičiu.jpg

Svečiuose pas istorijos paieškų rėmėją Artūrą Povilaitį (dešinėje), Vilnius, 2017 m.

Artūras Povilaitis, verslininkas, Lietuvai Pagražinti Draugijos Vilniaus Valdybos narys, dažnas svečias Šilalės krašte. Jo žmona Renata Gestautaitė, buv. Payžnio k.  gyventojo Petro Luganeckio anūkė.

Mikalauskienę_Tūbinių_k.jpg

Tūbinių senbuvė Dargužytė Mikalauskienė, 2018 m.

K._Kundrotas_Šiauduva_Šiauliai.jpg

K. Kundrotas, Dievyčio kalno apylinkių istorija. Šiauduva - Šiauliai- Šiauduva.

Dapkus_Alfonsas_Jakaičių_k._2018_m.jpg

Alfonsas Dapkus, Jakaičių k. gyventojas, puikiai prisiminė kolūkio kūrimo laikus, 2018 m.

Knyzeliai_Maryte_ir_Aloyzas1.jpg

Tūbinių ir Kiaukų mokyklos mokytoja Marytė ir jos vyras Aloyzas Knyzeliai, Tūbinės, 2016 m.

Salomėja_Pintverytė_Linkienė_su_savo_klase2.jpg

Mokytoja Salomėja Pintverytė Linkienė

Marytė_Vėlavičienė.jpg

Marytė Vėlavičienė, Kiaukai, 2018 m.

Aleksandras_M._Belanas_protėviai_Kažukauskai.jpg

Aleksandras M. Belanas protėvių Kažukauskų kilusių iš Bytaučių k., atvyko ieškoti iš Maskvos. Tėvo, Roko Kožukausko istorija, 2019 m.

Trijonytė_Musvytienė.jpg

Jadvyga Trijonytė Musneckienė, Kiaukai-Tauragė, 2018 m.

Meškauskaitė_Račkauskienė_prie_savo_darbo_pavyzdžių.jpg

Adelė Meškauskaitė Račkauskienė, prie savo rankdarbių. Paakmenis-Šilalė 2019 08 07

Aldona_Višinskytė.jpg

Aldona Višinskytė prisimena buv. Tūbinių dvaro pastatus ir juose buvusią koplyčią su šventūjų skulptūromis. Tūbinės, 2016 m.

2.JPG

Bronė Mačaitienė, Pajėrubynio k. istorija, 2012 m.

Albina_Grybienė.jpg

Albina Grybienė prie savo protėvių sodybos kryžiaus, Pajėrubynis, 2018 m.

Rėmejai_iš_Lenkijos.jpg

Liudvikas ir Marija Fetingiai, išsaugojo savo tėvui Antanui Fetingiui Lietuvos Valstybės skirtus apdovanojimus. Mielecin, Lenkijos Respublika, 2018 m.

Tomasz_Fetings_ir_jo_senelės_archyvas.jpg 

Tomasz Fetigs padovanojo savo senelės Bronislavos Fetingienės 1923-1926 m.  Šilalės vidurinės  mokyklos nuotraukas. Hamburgas, Vokietija, 2018 m.

Stasys_Pudzevis_Beržės_kaimas_kryždirbys.jpg

Stasys Pudževis, kaimo kryždirbys, Panerotis-Beržė, 2018 m.

Alfonso_darbas_LR_100-mečiui1_1918-2018_m.jpg

Koplytstulpis su šv. Kazimiero skulptūra,  medžio drožėjo Alfonso Bendiko dovana Balsių k. LR 100-ečio proga.

Kun. kan. Algis Genutis1

Kan. Algis Genutis pašventino A. Bendiko 100-mečio koplytstulpį, pastatytą šalia buvusios Balsių pradinės mokyklos Danutės Mikalauskienės-Laurinavičių sodyboje, Balsių k., 2018 m.

Su_Brazauskiene_Prie_senūjų_Šimučių_svirno_2019_m.jpg

Jūratė Brazauskienė, ilgamečio Amerikos Lietuvių Tarybos Pirmininko Leonardo Šimučio šeimos sodybos Šėrikų k. savininkė, saugo Prano, Stasio, Juzefos-senūjų Šimučių šeimos nuotraukas, dokumentus ir autentiški XIX a pradžios pastatus, 2019 m.

Juozas_ir_Pranciškus_Jurgučiai_kraštiečių_susitikime_2014_m.jpg

Juozas ir Pranciškus Jurgučiai, aukojo savo laiką, lėšas ir darbą remontuojant bažnyčią, restauruojant Šv. Veronikos kolyčią įrengiant laiptus ir tvorą kapinėse. Kiaukai-Tauragė-Klaipėda,1987-2005-2009 m. 

Zigmas_Astrauskas_su_kraštiečiu_B._Bendiku1.jpg

Zigmas Astrauskas su kraštiečiu B. Bendiku, nuolatos bendradarbiauja įprasmindami Tūbnių paveldą, 2018 m.

Apvaizdos_Akis_su_A._Genučiu.jpg

Alfonsas Bendikas ir kan. A. Genutis po naujos Tūbinių bažnyčios Apvaizdos Akies pašventinimo, 2018 m.

 Viršilienė_2014_m.jpg

Jurgita Viršilienė, vyriausioji kultūros paveldo apsaugos specialistė, bažnyčios 190 m. jubiliejaus šventėje. Tūbinės, 2014 m.

Vladas_Montrimas-saulutė1_2015_m.jpg

Seniūnaičio Vlado Montrimo rankose gyventojų išsaugota  senoji saulutė, dešinėje inž. Augenijaus Bendiko pagaminta naujoji metalinė  saulutė naujajam Nepriklausomybės(VD) paminklui Tūbinėse, 2015 m.

LDK_Vytauto_paminklo_šventinimas.jpg

Kanauninkas, Šilalės(dabar Akmenės) klebonas, Algis Genutis Nepriklausomybės - Vytauto Didžiojo paminklo šventinimo ceremonijoje. Tūbinės, 2015 m.

Albinas_Kentra_Tūbinėse2.jpg

Šilalės garbes pilietis, Laisvės kovų dalyvis Albinas Kentra(dešinėje) ir A. Bendikas istorijos autorius, prie naujojo Tūvinių paminklo, 2015 m. Paminklo atidengimo šventės akimirkas Tūbinėse kartu su A. Kentra  įamžinome filmuotoje medžiagoje. A. Kentros filmas atgulė į jo archyvą, Augenijaus filmuotą (3 dalys.)galima pamatyti galima čia.

Laimutė_Račkauskaitė_Jundulienė_pasirinko_alternatyvūjį_herbo_varijantą.jpg

Laimutė Jundulienė, tremtinė, tautodailininkė, surengusi parodą ir dovanojusi paveikslus kraštiečiams, 2019 m. 

Bendruomenės_pirmininkė_Girčienė.jpg

Roma Girčienė, Tūbinių bendruomenės pirmininkė  2019 09 01

Alma_Sankalaitė_su_mama_Vladislava_ir_jų_artimieji_Atminimos_telų_paminklo_ir_atidengimo_šventės_rėmėjai_2018_m.jpg

Alma Sankalaitė su mama Vladislava ir jų artimieji, istorijos Atminimo stelų paminklo ir atidengimo šventės rėmėjai, 2018 m

Profesorius_Lietuvai_pagrazinti_draugija1.jpg

Profesorius Alfonsas Vaišvila, Lietuvai Pagražinti draugijos atstovas, Atminties stelų atidengimo ceramonijoje pabrėžė kaip svarbu saugoti s a v a n o r i ų  atminimą, 2019 m.

Virginijos_Legionas11.jpg

 Tūbinių Šv. Marijos Legionas, vadovaujamas Virginijos Jankauskienės, 2019 m. 

Virginija-ir_Vyskypai.jpg

Virginijos Jankauskienės foto, akimirka su Lietuvos Bažnyčios hierarhais.

Juozas_Noreika_Kiaukai_neatsiliks.jpg

Juozas Noreika, istorijos ir paminklo Atminties stelų rėmėjas, atsiminimų apie Kiaukų k. pradininkas, 2019 m.

Stelų_atidengimas.jpg

Atminties stelų atidengimo šventėje, 2019 09 01

Donata_Daukilienė_Kiaukų-Dryžų_Obelyno_mokyklos_mokytoja.jpg

Donata Daukilienė, Kiaukų, Dryžų ir  Obelyno mokyklų mokytoja, 2020 08 01 

Su_Zigmu_Astrausku_prie_Kiaukų_mokyklos_Atminimo_akmens.JPG

Su Zigmu Astrausku, prie Kiaukų        mokyklos Atminimo akmens,               2020 08 01-07

Kristina_Poliutėnė_ir_Darius_Trijonis_Tūbinėse.jpg

Kristina Macikaitė Paliutienė ir  Kun. Darius Trijonis, 2014 m. kraštiečių susitikimo vedėjai. Talpinami Kristinos prisiminimai apie buvusį gyvybingą, tačiau dabar nykstantį kaimą. Kiaukai, Vilnius, Tūbinės. 

Su_Juozu_Noreika_iš_Kiaukų-Natkiškių.jpg

Juozas Noreika, gimtojo krašto gerbėjas, prisiminimų apie Kiaukus autorius, 2014 m. kraštiečių susitikimo organizatorius. Kiaukai-Natkiškės, Tūbinės, 2018 m.

Zigmas_Astrauskas_su_kraštiečiu_kun._Pajauju.jpg

Kraštiečiai, Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijos klebonas Kestutis Pajaujis ir Zigmas Astrauskas, 2018 m.

Vladislovas_Juškys1_Žemaičių_Kalvarijos_2017_m.jpg

Kunigas Vladislovas Juškys gimtinę aprašė poetinėmis eilėmis, Dargaliai-Žemaičių Kalvarijos, 2017 m

Kun._Remigijaus_Monstvilo_mama.jpg

Kun. Remigijaus Monstvilo mama Beržinytė Monstvilienė, Klekniškė-Stungaičiai, 2019 m.

Dapkai_Algirdas_ir_Antanas.jpg

Rėmejai, Algirdas ir Antanas Dapkai. pokario Laisvės kovų įkarštyje broliai neteko šeimos maitintojo, savo tėvo ūkininko  Petro Dapkaus. Suimtas ir nuteistas pagal 58-ajį SSSR BK str. Petras Dapkus buvo išvežtas ir įkalintas Sibire, kur už metų mirė. Byla iš KGB archyvų. Jakaičiai, Tūbinės, Šiauliai, 2018 m.

iš_iphono_6plius_2016_11_20_Pranas_Jakas.jpg

Pranas Jakas išsaugojo savo senelio, Pavasarininko Kazimiero Jako ir senūjų Tūbinių gyvenimo  nuotraukas, 2016 11 20.

Dangira_ir_Rimas_Gumuliauskai.jpg

Dangira ir Rimas Gumuliauskai, saugo Laisvės kovų dalyvio Petro Gumuliausko istoriją. Klaipėda, Tūbinės, 2019 m.

Bizonu_ranca-Irena_Platakiene_su_dukra.jpg

Irena Knyzelytė Platakiene su dukra, Bizonų Ranča. Kelmė, Tūbinės, 2018 m.

Mykolas_Pronckus_Plungė.jpg

Buvęs LR Seimo narys Mykolas Pronckus, prisiminimai ir  apie Tūbines: "Gyvenimo prasmės beieškant", Tūbinės-Plungė, 2019 m.

Elena_Lukošienė_Tūbinės_2016_m.jpg

Elena Pintverytė Lukošienė, Tūbinės, 2017 m.

Ona_Jackutė_Dapkiene.jpg

Ona Jackutė Dapkiene, Tūbinės, 2017 m.

IMG_3189.jpg

Vida Kantminaitė Sakalauskienė, Vyskupo D. Trijonio vaikystės sodybos puoselėtoja.Tūbinių Sajūdžio istorinės nuotraukos. Kiaukai, Tūbinės, 2018 m.

Aldona_Žilienė_ir_Dajorai.jpg

Birutė ir Stasys Dajorai, Aldona Vilkanauskaitė Žilienė Panerotis-Klaipėda, Rietavas, 2017 m.

Birutė_Mockuvėnė.jpg

Birutė Mockuvienė, Paneročio k., 2016 m.

Su_Kazimiera.jpg

Kazimiera Kauliūtė Zarankienė, Tauragė, 2012 m. Prisiminimai apie Pajėrubynio k. 

Navickas_Kalniškiai_apie_kunigo_Zdanavičiaus_brolį_Vladą_-Sibiras_Kaštauniškė.jpg

Juozapas Navickas, 2019 m. Prisiminimuose Kalniškiai,  kunigo Zdanavičiaus brolio Vlado tremtis, Tūbinės, 2019 m.

Angelė_Mačaitytė_Vilkanauskienė11.jpg

Angelė Mačaitytė Vilkanauskienė. Paakmenio k. prisiminimai ir nuotraukos, 2017 m.

Zalcienė_95_m_Pajorubynis1_2018m.jpg

Su senole (g.1925 m.) Bronislava Zalciene, Pajėrubynio k., 2018 m.

Juozas_Gečas_ir_Elvyra_Dapkutė_2019_09_01.jpg

Juozas Gečas, Pajorubynis,-Vabolių kaimas, ir  Elvyra Gudelienė, Jakaičių k., Bazilionai, 2019 09 01

Dalija_Kiliesienė.jpg

Dalija Jurgutytė Kiliesienė, Jurgučių vasarnamio istorija, Vabolių k., 2018 m.

Meškauskaitės_pasalkojimas_Kiaukai.jpg

Meškauskaitė Petrauskienė (Martyno Meškausko dukra), Paakmenis, 2019 m.

Petras.jpg

Petras Noreika, Kiaukų k. istorija, 2012 m.

Liuda_Noreikaitė_Macijauskienė.jpg

Liuda Noreikaitė Macijauskienė, Kiaukai-Tūbinės Vilnius, 2012 m.

Mėta_Višinskytė.jpg

Mėta Višinskytė Budreckienė su vyru, 2016 m.

Iš_Albinos_vilkanauskaites_034.jpg

Albina Vilkanauskaitė Jokubauskienė, Prisiminimai apie Girininkų k., Pagėgiai, 2016 m

Marytė_Knyzeliene-mokytoja.jpg

Mokytoja, Marytė Knyzelienė nuolatos  prižiūrėjo Tūbinių kryžių, stovintį pakelėje, netoli jos sodybos, 2018 m.

Tūbiniškiai8.jpg

Tomas Urbutis prie Tūbinių kryžiaus pamiškėje, 2015 m.

 Aleksas1.jpg

Aleksėjus Marčiukovas, protėvių žemės gerbėjas, bendruomenės kieme įrengė šulinį, 2018 m. 

Liuda_Visnantaitė_Pajerubynis_Iždpnai.jpg

Liuda Vismantaitė, meniškos sielos protėvių istorijos gerbėja, Pajėrubynis- Iždonai, Tūbinės, 2018 m. 

Kiaukai_Noreikų_sodyba_2018_m.jpg

Laimonas Noreika ir Alfonsas Bendikas prieRūpintojėlio pastatyto mamos Stanislavos Noreikaitės tėviškėje,  Kiaukų k., 2018 m.

Bronė_ir_Danutė-pusseserės2.jpg

Bronė Kasiliauskaitė Jankauskienė iš su Danute Mikalauskiene iš Balsių, prie rūpintojėlio Deblių vienkiemyje, 2018 m.

Žydrūnas_ir_Sigita_Bendikai_anūkas_Neitonas1.jpg

Žydrūnas ir Sigita Bendikai, prisidėję prie darbų gaivinant Tūbinių paveldą. 

Alfonsas_su_sūnėnu_Gyčiu_Bendiku_tvirtina_Apvaizdos_Akį_2018_m.jpg

Alfonsas Bendikas su brolio Tomo anūku Gyčiu Bendiku tvirtina naujają, ką tik pašventintą bažnyčios dievo Apvaizdos Akį, 2018 m.

Pranciškus_Trijonis_Tūbinės_2015_m.jpg

Pranciškus Trijonis ir kapelos "Jonis" koncertas, dovana Tūbinėms paminklo atidengimo proga, Dryžai-Šiauliai-Tūbinės, 2015 m.

Paminklo_atidengimas_1.jpg

Stasė Jurgutytė Raveikienė su dukra Jūrate ir broliu Petru. Kiaukai-Klaipėda, Tauragė, 2015 m.

B._Bendikas_prie_Vytauto_Didžiojo_paminklo1_2018_08_19.jpg

Benjaminas Bendikas, kraštietis, vienas iš Tūbinių paminklo architektūrinio sprendimo autorių, atstatymo iniciatorius ir užsakovas, 2018 08 19.

Su_dailininke_Laima_Junduliene_2019_03_021.jpg

Tremtinė, Tūbinių ir Kiaukų mokytojo Antano  Račkausko dukra, dailininkė  Laimutė Jundulienė, prisiminimų apie šeimos tremtį "Prisikėlę gyventi" autorė. Kartu apžiūrime antrajam svarstymui Heraldikos komisijai Prezidentūroje, atvežtus naujus Tūbinių herbo varijantus. Kiaukai-Alytus-Vilnius, 2019 m. 

Heraldikos_Dizaineris_D._Rimkūnas1.jpg

Heraldikos dizaineris  Rolandas Rimkūnas dėkojo už prisidėjimą kuriant Tūbinių herbą. Tūbinių vėliavos šventinimas, 2019 06 02.

Stasys_Lidžius.jpg

Stasys Lidžius, Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas, 2015 m.

Jonas_Daukilas_Tūbinėse_2019_09_01.jpg

Jonas Daukilas (dešinėje), kryždirbys, Pajėrubynis, Balsiai, 2019 09 01

IMG_2485.jpg

Stefanija Šimašiūtė ir Stanislovas Gestautai, Sibiras-Atgimimo kryžius.

IMG_3179.jpg

Regina Pociūtė Vedeikienė ir jos tėvo, LR puskarininkio Juozo Pociaus istorija, Kiaukai 2020 07 men.

117267767_249487232674250_3623687857369769143_n.jpg

Albina Kušleikaitė Sirvydienė (g.1944 m.), LR Nepriklausomybės kovų savanorio Prano Kušleikos dukra, Payžnys, 2020 08 12 d.



Kriptose_rastų_palaikų_perlaidojimas_2015m.jpg

Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčios kriptų palaikų perlaidojimas, 2014 m.

Rimas_Gumuliauskas_2014_m.jpg

Tūbinių Šv. Kryžiaus koplyčios kriptų palaikų perlaidojimas, 2014 m.

XXII-_osios_šv._Kryžiaus_koplyčios_ir_Kriptų_rekonstrukcijos_dalyviai_ir_organizatoriai_2016_06_03.jpg

Šv. Kryžiaus koplyčios, palaidojimų kriptų rekonstrukcijos organizatoriai. Iš kairės Šilalės klebonas, kan. Algis Genutis, paveldo vyr specialistė Jurgita Viršilienė, darbų meistras, tautodailininkas Alfonsas Bendikas, buv. Tūbinių seniūnaitis Vladas Montrimas, 2016 06 03 d.


 

Kalvio_vyrai_LDK_Vytauto_paminklo_rėmėjai2.jpg

 UAB "Kalvis" inžinieriai, Augenijus Bendikas, Jonas Vaičys ir Giedrius Aužbikavičius. LDK Vytauto paminklo techninis projektas, metalo konstrukcijų g-ba, 2015 m.

Rėmėjai_UAB_Juodasis_kaspinas.jpg

 UAB "Juodasis kaspinas". Granito plokštės ir bareljefų gamyba. Nuotraukoje įm. savininkas, direktorė Monika Samušienė centre. Iš kairės techninio projekto inžinierius Augenijus Bendikas, dešinėje paminklo užsakovas ir iniciatorius Benjaminas Bendikas, 2016 m.

Vytauto_Didžiojo_paminklo_statymas_2015_m.jpg

UAB "Juodasis kaspinas" darbuotojai ir bendruomenės nariai prie ką tik pastatyto Tūbinių Nepriklausomybės-Vytauto Didžiojo paminklo, 2015 m.

Paminklo_rėmėjai_giminė.jpg 

Istorinė akimirka, nauja metalinė SAULUTĖ tuoj papuoš Nepriklausomybės paminklo viršūnę. Senoji saulutė, kaimo gyventojų išsaugota, primatuota paminklo viršūnėje, keliaus į muziejų. Užtvirtinus naująją saulutę, fiksuojama paminklo projektavimo, gamybos ir statybos pabaiga. Nuotraukoje atstatymo iniciatoriai ir pirmieji  projekto rėmėjai.

Dingelio_kalba1_paminklo_atdengimo_proga_2015.jpg

Nepriklausomybės Vytauto-Didžiojo paminklo atidengimas. Kalba Lietuvai Pagražinti Draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, 2015 m.

Tautine_giesmė_prie_naujojoTūbinių_paminklo_Tūbinės_2016_m._liepos_6_d._Jurgitos_Mikalauskienės_nuotrauka.jpg

Tautinė giesmė prie naujojo paminklo, Tūbinės 2016 m. liepos 6 d., J.  Mikalauskienės nuotrauka

Kraštiečiai2_prie_Tūbinių_paminklo_2019_05_09.jpg

Kraštiečiai prie Tūbinių paminklo, 2019 05 09

Prie_paminklo_2020_02_16.jpg

Tūbiniškiai prie Nepriklausomybės-Vytauto Didžiojo paminklo, Lietuvos Valstybės atstatymo šventės proga, 2020 02 16


Tūbinių_herbo_ir_vėliavos_šventinimas3.jpg

Tūbinių herbo ir vėliavos šventinimas. Tūbinės, 2019 06 02

Tūbinių_herbo_ir_vėliavos_šventinimas4.jpg

Tūbinių herbo ir vėliavos pristatymo šventė. Rėmėjai Šilalės rajono Savivaldybė ir Šilalės kaimiškoji seniūnija, 2019 m.

Herbas_ir_vėliava_Algimanto_Meiženio_ir_Stasio_Lidžiaus_rankose2_2019_06_02.jpg

Tūbinių herbo ir vėliavos įteikimas bendruomenei. Šilalės Savivaldybės meras Algirdas Meiženis, ir Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius, 2019 06 02


Bendikai_su_nauja_Tūbinių_vėliava1.jpg

Tūbinių bendruomenės namuose, šalia įteisintos Tūbinių vėliavos, projekto rėmėjai broliai Alfonsas Bendkas, Benjaminas Bendikas ir  Augenijus Bendikas, 2019 06 02.

Šią šventinę dieną bendruomenei buvo pristatyta ilgus metus kaupta Tūbinių krašto istorijos medžiaga. Virtualią jos prezentaciją pristatė Augenijus Bendikas, veikė svarbiausiūjų istorinių nuotraukų ekspozicija.



Augenijaus_darbo_vietoje_gimė_paminklas1.jpg

Tūbinių istorijos atminties stelų paminklo techninis projektas.Tai inžinieriaus Augenijaus Bendiko  daugelio valandų kūrybinio darbo rezultatas. Šiauliai, 2019 m. rugpjūtis.

UAB_JUodasis_kaspinas_darbuotojai_po_paminklo_Istorojos_Atminties_stelų_pastatymo1._Benjaminas_B._centre_2019_08_22.jpg

Tūbinių istorijos atminties stelų statytojai, UAB "Juodasis kaspinas" darbuotojai. Centre projekto užsakovas Benjaminas Bendikas, 2019 08 22

Klebonas_Katkus_Šventina_Atminimo_stelas_Tūbinėse001.jpg

Šilalės dek., eduk. mgr. Saulius Katkus šventina naują paminklą, Tūbinių istorijos atminties stelas, 2019 09 01

Stelų_atidengimo_šventė_2019_09_01.jpg

Stelų atidengimo šventėje A. Bendikas pristato svarbiausius istorinius įvykius, ir juose pasižymėjusius kraštiečius įamžintus Atminties stelose, 2019 09 01.

Stelų_atidengimas1_Tūbines_2019_09_01.jpg

Stelų atidengimo šventė Tūbinėse, 2019 09 01d. Dariaus Kiniulio nuotrauka.

Trumpa   istorinė apžvalga, nuorodos į filmuotą medžiagą ir kita Tūbinių  atminties stelų atidengimo šventės medžiaga skelbiama skyrelyje Paminklo atstatymas.

 Lietuvai_Pagražinti_Draugija1_Vilnius_2015_m.jpg

Lietuvai Pagražinti draugija, daugelio tautinių patriotinių ir švietėjiškų iniciatyvų rėmėja.  Tarp tokių iniciatyvų paveldo objektai Tūbinėse. Nuotraukoje draugijos  Valdyba, Vilnius, 2016 m.

Su vėliava rankose stovi draugijos Valdybos narys Artūras Povilaitis. Valdyboje žymūs Lietuvai nusipelnę žmonės, iš kurių keletas lankėsi ir Tūbinių istorinio paveldo atstatymo renginiuose.


Fotografai palikę savo darbų Tūbinių istorijai

 Jaunieji_fotografai_iš_P._Gumuliausko_archyvo.jpg  Fotografas_Petras_Gumuliauskas.jpg

Jaunieji fotografai, iš P. Gumuliausko archyvo. 

Petras Gumuliauskas, Laisvės kovų dalyvis, politinis kalinys, fotografas

 

Vladas_Vilkanauskas_fotografas1.jpg Fotografas_nežinomas1.jpg

Vladas Vilkanauskas, Girininkų kaimas, 1952 m. 

Nežinomas fotografas, Dargalių k. Iš M. Petrauskienės rinkinio

 Alfonsas_Bendikas_fotografas.jpg Valauskas_Kazys_fotografas.jpg

Alfonsas Bendikas ir Kazys Valauskas- jaunieji fotografai, apie 1965 m.

   Filnuotojas_V._Liatukas-j-b_2012_m.jpg

Filnuotojas Vaclovas Liatukas, 2012 m

Kino_operatoriai-fotografai_Albinas_Kentra_ir_Augenijus_Bendikias_2015_m.jpg

Kino ir video operatoriai Albinas Kentra ir Augenijus Bendikas, 2015 m

Laisvės kovų dalyvis, Nepriklausomybės metraštininkas, Laisvės premijos ir kitų apdovanojimų laureatas Albinas Kentra, įamžino ir Nepriklausomybės (V.D.) paminklo atidengimo šventę Tūbinėse, 2015 m. Tradiciškai filmas saugomas A. Kentros archyve, ir kol kas galbūt jo dar niekas nematė.

Tomas_Noreika-filmo_operatorius.jpg

Tomas Noreika, 2020 m.

Su_Tomu_Kiaukuose.png

Tomas Noreika, kino operatorius, daugelį gimtųų apylinkių įamžinęs dronu, 2020 m.

Tomo_darbo_įrankis_grįžta.png

Tomo valdomas paukštis grįžta


 Svetainės turinys

I*. Į Ž A N G A   II. P R O T Ė V I A I   III. E M I G R A C I J A    IV. T Ū B I N Ė S  V. O K U P A C I J A   VI  K I T I   K A I M A I  VII. M O K Y K L O S  VIII. A T G I M I M A S  IX. P A V E L D A S   X. K R A Š T I E Č I Ų  P A S I E K I M A I

Smulkesnis turinys pasiekiamas nuspaudus šiuos skyrių pavadinimus-nuorodas*

Sekantis sekantis su įžanga susijęs puslapis: Istorijos paieškos ir apžvalga


 

 

 

Apie istorijos paieškas ir Tūbines

Internetino puslapio autoriaus Augenijaus Bendiko mintys apie istorinių paieškų pradžią, rezultatus, rėmėjus ir pagalbininkus. Pateikiama trumpa Tūbinių istorijos apžvalga, kuri ruošta atminties stelų atidengimo šventei, vykusiai  2019 09 01 d.

Augenijus_-profilio_nuotrauka.jpg         Kodėl gimtinės istorija?

Esu gimęs Brokštėnų k., 1968 m. baigiau Tūbinių  aštuometę, 1971 m. Telšių mokykloje internate  baigiau vidurinę. Nuo 1971 m. iki 1976 m. studijavau  Kaune, įgijau inžinieriaus specialybę. Papildomai studijavau patentologijos   mokslus,  domėjausi technine kūryba. Šia tema paskelbta darbų ir kelioliką  straipsnių spaudoje.

Užsiimti istorija ir genealogija padiktavo pats gyvenimas, kai 1993 m. netikėtai mirė tėvas. Nutrūko gyvenimas kurį jis taip mylėjo. Tolerancija ir sugebėjimas bendrauti, gerbti paprastus žmones, visus   aplinkinius vienodai pagarbiai vertinti ir padėti, buvo neatimama žmogiškoji jo savybė. Gal todėl į laidotuves Tūbinėse susirinko daugybė žmonių. Tai darė įspūdį. Pasižadejau sau, kad tėvo gyvenimas sudėtingame istorijos laikotarpyje, patirtos kančios tremties-kalinimo salygomis tolimiausiame Sibiro krašte, jo  pasaulis, kokį jis  matė ir kūrė,  negali taip paprastai išnykti. Nusprendžiau eiti tėčio ir jo šeimos gyvenimo keliais, pakalbinti jo laikmečio žmones, viską po to aprašyti. Pirminiame etape informacijos buvo labai mažai, gelbėjo plačioje giminėje gauta informacija ir nuotraukos. Rūpėjo išsiaiškinti seniausius palaidojimus Tūbinių kapinėse, brendo mintis atrasti tėvų ir senelių giminės šaknis.

Renkant medžiagą, pagal giminystę teko apeiti daugumą parapijos kaimų, susitikti su daugybe žmonių. Taip susikaupė unikali medžiaga ne tik apie giminę, bet ir apie Tūbinių ir Šilalės kraštą. Nuo 2012 m. veikiančioje giminės interneto svetainėje, atsirado skyreliai talpinti medžiagą apie Tūbines, bei aplinkinius kaimus, kuri galėtų sudominti čia gyvenančius žmones ir kraštiečius besidominčius savo protėviais. Bendraudamas, daugumoje su vyresnės kartos žmonėmis, ne kartą teko girdėti patikinimą, kad tai prasmingas darbas, o surinkta medžiaga bus... „aukso vertės".

Giminės paieškos tapo intensyvesnės po 2009 metų, kai viename jubiliejiniame giminės susitikime broliai palaikė iškeltą iniciatyvą surengti platų giminės susitikimą, senelių Bendikų  įkurto ūkio ir sodybos Brokštėnuose 100-mečio šventę ir buvo pradėta tam ruoštis. 2011 m., sužinojęs, kad senieji bažnyčių archyvai saugomi Lietuvos Valstybiniame Istorijos archyv(LVIA) Religinių Bendruomenių Skyriuje, kreipiausi atlikti senelio ir senelės iš tėvo pusės,- Vyštartų ir Bendikų genealoginius tyrimus. Lygiagrečiai medžiaga buvo renkama ir iš kitų prieinamų šaltinių, senų laikraščių, knygų, suskaitmenintų genealoginių duomenų interneto svetainių Amerikoje. Taip buvo atrasta pirmieji protėvių emigrantų kelionių pėdsakai ir senelių Povilo Bendiko ir Kazimieros Vyštartaitės sutuoktuvių įrašai Čikagos šv. Jurgio parapijos knygose, JAV.

2012 m. įvyko giminės 100-mečio šventė, kurios metu, buvęs Traksėdžio seniūnas Rimantas Knyzelis, susitikimo organizatoriams įteikė Vytenio ir Junonos Almonaičių naujai išleistą knygą apie Šilalės kraštą "Karšuva", palinkėjo toliau domėtis gimtojo Šilalės krašto istorija.


Be pavadvsdvsdfinimo

 R. Knyzelio padėka už susitikimo organizavimą, knygą apie Šilalės kraštą. Brokštėnai, 2012 08 21 d.

V. ir J. Almonaičių keliautojo po Šilalės kraštą žinyne, pateikta istorinių duomenų apie Tūbinių dvarą, bažnyčios ir kalvarijų statytojus Jacevičius, jų bažnyčiai dovanotą būgną su gimines herbų įspaudais. Pasidalijus šia informacija su artimaisiais, į paieškų procesą įsitraukė bibliotekoje Tauragėje dirbanti, buvusios Pajėrubynio k. gyventojos Kazimieros Zarankienės dukra Daiva Kiniulienė, prisiuntusi vertingtos informacijos, tame tarpe ir  iš "Lietuvos dvarų sodybų atlasas, Šilalės rajono savivaldybė" ištraukas apie Tūbines. Knygoje patalpintas, 1823 m. bažnyčios statytojų Jacevičių paruoštas, Tūbinių bažnyčios ir kalvarijų projekto planas, istoriniai senūjų Tūbinių apylinkių žemėlapiai.

Daiva_Kiniulienė_su_savo_mama_Kazimiera_Kauliute_Zarankienė_kilusios_iš_Pajerubinio_k.jpg

Daiva Kiniulienė(dešinėje) su savo mama Kazimiera Kauliute Zarankiene pasidalijo atrasta medžiaga apie Tūbines ir  prisiminimais apie savo protėvius, kurių šaknys Pajėrubinio k.

2013 m. pavasarį, iš arhyvų(LVIA) vis negaunant užsakytų genealoginių tyrimų,  papildomai pateikėme žinomų duomenų apie giminės emigrantus, susitikti su archyvo darbuotojais vyko  brolis Benjaminas. Procesas pajudėjo ir giminės genealoginės lentelės su dokumentais buvo gautos. Jose radome ir netikėtumų: prosenelio Antano Bendiko žmona buvo Eleonora Jacevičiūtė(1826-1890), o jos didelę šeimą sudarė net 11 vaikų. Atsirado žinių apie tuo laiku vyravusias ligas ir mirusiūjų giminės atstovų amžių. lgiausiai iš protėvių gyveno Eleonoros dukra, senelio Povilo sesuo Liudvika. Ji savo šeimos nesukūrė, gyvenimo pabaigoje net elgetavo, gyveno ir mirė prieglaudoje Šilalėje. Tačiau tai nesutrukdė jai pasiekti retą tuo laiku  81 metų amžių.

Žinia, kad prosenelės pavardė tokia pati kaip ir bažnyčios statytojų suintrigavo, rūpėjo daugiau apie juos sužinoti, apžiūrėti jų bažnyčiai dovanotą būgną su Jacevičių giminės ženklais. Tai pavyko 2013 m. po pavasarinių atlaidų šventės, kada pakviečiau brolius kartu vykti į Tūbines, būgną surasti ir apžiūrėti. Galbūt tai mūsų protėviai? Kanauninkas dr. Algis Genutis dar nebuvo išvykęs, noriai parodė mums Šv. Kryžiaus koplyčioje saugomą istorinį būgną ir užsiminė, kad pagal priimtą praktiką bažnyčių fundatoriai  buvo laidojami bažnyčiose arba šventoriuje, kad Tūbinėse galima Jacevičių kapavietė yra Šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje, kuri kaip tik stovi šventoriuje. Tą dieną, kaip ir daugybę metų, sukrypusios rūsio durys buvo užrakintos. Susitikimas su klebonu ir jo išsakytos užuominos dėl galimų palaidojimų, apie kuriuos nėra jokių žinių, užminė dar daugiau mįslių.  

Klebonas būgnas

Po  bažnyčios relikvijos būgno ir ant jo iškaltų bažnyčios fundatorių Jacevičių giminės  herbo ženklų apžiūros, broliai kalbasi su klebonu A. Genučiu, 2013 m. birželio 06 d.

                      Bugnas22 Bugnas1

Jacevičių giminės herbo fragmentai(kairėje) įspausti žalvarinėje plokštelėje, užtvirtintoje ant būgno šono.

Po pokalbio su klebonu, galimais giminystės ryšiais su bažnyčios statytojais Jacevičiais susidomėjo brolis Benjaminas. Jis skyrė laiko tolimesniems Jacevičių giminės šaknų ieškojimams, šiam darbui atlikti pakvietė profesionalų geneologą. Taip, 2014 metais, tarp  iš archyvų gautų naujų dokumentų, netikėtai aptikti įrašai apie Jacevičių šeimos palaidojimus Šv. Kryžiaus XII-os koplyčios rūsyje.

Tų pačių metų vasarą, dalyvaujant paveldo apsaugos specialistui, Šilalės klebonui kan. dr. Algiui Genučiui, bendruomenės ir seniūnijos atstovams ir Jacevičių giminės šaknų tyrimo iniciatoriui B. Bendikui, šv. Kryžiaus koplyčios rūsys buvo atidarytas. Rūsio vaizdas pribloškė dėl čia susikaupusio šlamšto ir išmėtytų plytų laužo. "Tik atidžiau pasižiūrėję įsitikinome, kad plytos ir apipuvusios lentos, tai sugriuvusių kriptų ir karstų liekanos", pasakojo Benjaminas. Atidžiai atidengus viršutinį sluoksnį, buvo rasti išlikę nesuardyti palaidotų žmonių palaikai. Ant vidinės rūsio sienos užrašas 1823 metai.

Kiek vėliau, pakvietus antropologą ir paveldo atstovą atrasti palaikai buvo identifikuotiŠį darbą padėjo atlikti antropologas  Šarūnas Jatautis. Jis identifikavo mauzoliejinio tipo koplyčios rūsyje 5 asmenų 2 vyrų , 2 moterų ir vieno vaiko palaikus, padarė tinkamus jų  aprašus. Vėliau, 2015 m. rekonstruojant kriptas, buvo aptikti dar vieno vaiko palaikai.

Dviejų palaidojimų, bažnyčios statytojų Teklės Jacevičienės ir Ignoto Jacevičiaus duomenys patvirtinti archyvų dokumentais, kitų palaidojimų duomenų kol kas nėra. Manoma, kad tai tos pačios Jacevičių giminės atstovai, tarp kurių galimai yra ir Tūbinėse XIX a pabaigoje kunigu Tūbinėse dirbusio kunigo Ciprijono Jacevičiaus palaikai.

Po_šv._Kryžiaus_koplyčios_rūsio_apžiūros_2014m_J._Viršilienės_nuotrauka.jpg

Šv. Kryžiaus koplyčios rūsio apžiūros dalyviai. Iš kairės: B. Bendikas, Tūbinių klebonas kan. A. Genutis, kultūros paveldo vyr. specialistė J. Viršilienė, bendruomenės atstovai Vladas Montrimas ir Arūnas Zybertas.  J. Viršilienės nuotrauka, 2014 10 01.

Pagal atliktą geneologinį tyrimą, prosenelės Eleonoros Jacevičiūtės Bendikienės ir bažnyčios statytojų Ignoto ir Teklės Jacevičių giminės, nežiūrint bendros gyvenamosios vietovės ir bajoriško luomo, pastaruosius 200 metų kraujo ryšiais nėra susiję. Galbūt giminystė paaiškėtų atliekant tolimesnį tyrimą. Visuomenine prasme atliekamas genealoginis tyrimas atvedė prie reikšmingų detalių susijusių su  bažnyčios ir jos statytojų  istorija, sukėlė Tūbinių bendruomenės susidomėjimą praeitimi ir paskatino Tūbinių miestelio paveldo atgaivinimo iniciatyvas.

Žinias apie Jacevičius brolis Benjaminas pratęsė ir papildė, atradęs  Ignoto Jacevičiaus sūnaus, paskutiniojo Tūbinių dvaro savininko, 1931 m. sukilimo dalyvio Anupro Jacevičiaus nekrologą, kuriame surašyta jau Prancūzijoje pagausėjusi jo šeima, taip pat apie jo giminaitį, sukilimo bendražygį Vladimirą Dionizą Gadoną. V. D. Gadonas, taip pat kaip ir kiti išlikę 1931 m. sukilimo dalyviai, apsigyveno Prancūzijoje. V. D. Gadonas reikšminga asmenybė Žemaitijos istorijoje, bet  primiršta ir visuomenėje mažai žinoma.

Prie atsiradusių iniciatyvų ir darbų, susijusių su istorijos ir paveldo atgaivinimu Tūbinėse, prisidėjo broliai, kiti artimieji, Tūbinių bendruomenės aktyvas, parėmė  kraštiečiai, Šilalės rajono kaimiškoji seniūnija ir Šilalės Savivaldybė. Be abejonės tai bendro darbo rezultatai. Benjaminas pagal gyvenimo patirtį sugeba inicijuoti ir derinti projektus, planuoti darbus, drasiai imasi užsakovo funkcijų. Brolio  Alfonso, pripažinto medžio drožėjo pastangų dėka bažnyčia papuošta restauruota nukryžiuotojo skulptūra, naujai pagaminta Apvaizdos akis, šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje rekonstruotos Jacevičių palaidojimo kriptos, restauruoti išlikusių kalvarijų stočių paveikslų rėmai. Koplytėlių remontą,  naujos šventoriaus tvoros montavimo darbus atliko jau amžinybėn iškeliavusio brolio Tomo sūnaus Žydrūno šeima. Šios svetainės ir istorijos autoriaus indėlis susijęs su Tūbinių istorijos rekonstrukcija renkant medžiagą, nuotraukas, prisiminimus. Šio darbo rezultatai prisideda prie istorijos ir paveldo išsaugojimo, atminimo ženklų ir paminklų idėjos ir turinio formavimo, istorinių aprašymų paruošimo ir techniniu konstravimo. Toks darbas vyko atstatant Tūbinių Nepriklausomybės, Vytauto Didžiojo paminklą, ruošiant, jo techninį projektą, gaminant metalines konstrukcijas. Vėliau kuriant ir pristatant antrajam svarstymui(2019-03-21) heraldikos komisijoje alternatyvius Tūbinių herbo varijantus. 2020-aisiais gimė dar vienas projektas, įvykdytas kartu su broliu Benjaminu, tai Tūbinių Vytauto Didžiojo paminklinio komplekso užbaigimas, istorijos Atminties trijų stelų statyba. Paminklas istorijos atminčiai atidengtas 2019 09 01 d. Tai baigiamasis Tūbinių krašto istorinių paieškų etapas, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo visa eilė kraštiečių, pasidalijusių savo archyvais, prisidėjusių lėšomis, iniciatyvas palaikė ir rėmė bendruomenė, Šilalės raj. kaimiškoji seniūnija. Trijų Atminties stelų idėjoje materializavosi keletą metų kaupta istorinė medžiaga ir žinios apie Tūbinių krašto istorinę praeitį.

Genealogija ir atradimai

Istorinės genealoginės paieškos įtraukianti veikla. Sekant mūsų krašte gyvenusių žmonių genealogijos labirintais, randame unikalių sasajų su svarbiais įvykiais ir žmonėmis turėjusiais įtakos ne tik  Žemaitijos ar Lietuvos istorijoje, bet ir globaliajame pasaulyje, kaip 1831 m. Lietuvos Lenkijos sukilimas, kova dėl Lietuvos Laisvės ir  Nepriklausomybės 1919-1920 metais, Lietuvos Valstybės atkūrimo ir pripažinimo politikos gynimas JAV politiniuose sluoksniuose 1918-1922 m., dar vėliau, 1940-aisiais, dėl Lietuvos Valstybės aneksijos nepripažinimo dėl sovietinės okupacijos po karo. Net Vokietijos pralaimėjimo Antrajame Pasauliniame kare kapituliacijos dokumentus ruošė senos Lenkų baronų giminės palikuonis, buvęs TSRS prokuroras Andrejus Višinskis, kurio giminės šaknys siejamos su Laukuvos apylinkėmis ir mūsų kraštu, palaidoti Tūbinių kapinėse. Istorinės giminės atstovai gyveno buvusiame Tūbinių dvare, o paskutinis iš vyriškosios giminės Konstantinas Višinskis, buvęs prieškario Tūbinių seniūnas garsėjo kaip ypatingai gerbiamas ir teisingas žmogus.

Paminklai Tūbinėse

Tūbinėse 1928-1964 metais stovėjęs Nepriklausomybės paminklas buvo statytas pagrindinėje miestelio sankryžojeLietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti 1928 m. Kadangi artėjo LDK Vytauto 500 mirties metinės ir po visą Lietuvą 1930-aisiais metais buvo planuojami šventiniai renginiai, paminklas turėjo ir kitą paskirtį, paminėti šią datą. Todėl gyventojų dar buvo vadinamas Vytauto Didžiojo paminklu.

Juozapas_Naviskas-Kalniškiai-prie_Tūbinių_paminklo1.jpg

Tūbiniškiai draugai prie Nepriklausomybės paminklo. Kairėje stovi Stasys Trijonis, dešinėje Juozas Navickas. Juozo Navicko nuotrauka, apie 1955 m.

Sajūdis_Tūbinėse11_1989_m.jpg

Sajūdžio mitingas Tūbinėse prie Nepriklausomybės Ažuolo, 1989 m.

Po daugelio dešimtmečių sovietmečio, Sajūdžio dėka bendruomenei sugrąžinama atmintis. Mitingas vyko sankryžoje, prie išlikusio, ką tik aptverto Nepriklausomybės Ažuolo.  Nuotraukoje priešais stovi iš kairės pirmas, Laisvės kovų dalyvio, partizano Kazimiero Bagdono sūnus Stasys, antrasis ūkininkas, tremtinys Alfonsas Bendikas, centre Vytautas Katauskis, šalia su tautiniais rūbais stovi Vida Sakalauskienė iš Kiaukų.

1964 m. nugriautas Tūbinių LDK  Vytauto paminklas 2015 m. buvo atstatytas. Jo atstatymas svarbus žingsnis sugrąžinant istorinę atmintį ir išsaugant paveldą. Naujajame paminkle atspindėtos svarbiausios istorines Lietuvos Nepriklausomybės datos ir laisvės temos.

Stelos_ir_Paminklas_LDK_Vytautui11.jpg

Istorijos atminties stelos ir Vytauto Didžiojo paminklas. Tūbinės, 2019 m.

2019 m. rugsėjo 1 d. Tūbinėse atidengtas istorinės atminties paminklas su įrašais apie svarbiausius krašto įvykius ir šiuose įvykiuose pasižymėjusius kraštiečius. Tai Vytauto Didžiojo paminklinio kompleksinio  projekto tęsinys. Tūbinių unikalios istorijos atminimas materializuotas atminties stelose pagal sukauptą istorinę medžiagą su tikslu, kad krašto istorija būtų žinoma, o nusipelnusių žmonių atminimas gerbiamas ir saugomas.

Vietoje pratarmės

Mielas svetainės lankytojau,

nesustabdomas laikas neša mus taip greit, kad nespėjame nė apsidairyti, žiūrėk ir apmastymams jau laikas. Tuomet kyla klausimai: iš kur mes, kas mūsų protėviai, kur ejome, ką sutikome, pamatėme, ką paliksime. Istorija, prasidėjusi nuo giminės ir protėvių paieškų, buvusios Tūbinių mokyklos prisiminimų, vėliau atvedė prie ilgesnio pasakojimo, kuris gal būt sudomins platesnį skaitytojų ratą iš apylinkės, ar  kraštiečius pasklidusius po Lietuvą ir toli nuo gimtūjų namų. Šios istorijos šaltiniai seni laikraščiai, knygos apie Šilalės kraštą ir Žemaitiją, apylinkės gyventojų prisiminimai, išsaugoti dokumentai ir istorinės nuotraukos. Žmonės šiose nuotraukose kartais nebeatpažįstami bet, studijuojant užrašus ir kitas to paties laikmečio nuotraukas, kartais laukia netikėtumai. Medžiaga kuri atrandama savo turiniu apima  kaimus ir apylinkes besiribojančias su Šilalės, Didkiemio, Vabolių, Šiauduvos, Laukuvos, Poežerės, Kaltinėnų miesteliais, Lokystos, Yžnės ir Akmenos upių slėniais, Rudalių, Varsėdžių, Obelyno, Deblių, Driežų, Vaičių ir Biržų Lauko kaimais. Gyventojų bendravimas ir tarpusavio susiekimas šiose geografinėse ribose vyko arklių kinkiniais,  vadinamais paprastaisiais keliais, jungiančiais gyvenamasias vietoves ir dvarus. Tokių transporto priemonių įtakoje nusistovėjo ir gyventojų migracijos teritorija, įtvirtinta giminystės ryšiais kuriant šeimas. Daugumoje atvejų senesniūjų laikų gyventojų bendrystė apibrėžta dabartinio Šilalės dekanato teritorija, kurios centre Tūbinių parapija. Vietovėje nuo pagonybės laikų išlikę šventviečių, alkakalnių, pagal Akmenos, Lokystos, Yžnės upes išsidėsčiusių senovinių įtvirtinimų liekanų, vad. piliakalnių, kurių gynybinė reikšmė ir vykę mūšiai minimi išlikusiose jų pavadinimuose, senose legendose, užfiksuoti  istoriniuose Kryžiaus žygių aprašymuose. Šiuose aprašymuose atrandame negailestingą gimtojo krašto ir visos Žemaitijos žmonių kovą už išlikimą, už savo žemę ir laisvę. 

Tūbinės ir  apylinkiniai kaimai unikali gyvenamoji vieta ne tik geografine padėtimi, bet ir savo istorija, vienijančia Tūbinių parapijos ir bažnyčios veikla. Ieškant giminės šaknų atrandame, kad čia gyvenančios šeimos susigiminiavę arba per protėvius, arba per palikuonis. Istorinėse senūjų emigrantų kartotekose užfiksuoti kraštiečiai kartu plaukę vienu laivu, gyvenę už jūrų marių vienoje bendruomenėje, kūrę šeimas. Aprašomos artimūjų gyvenamasios vietos beveik apima visus aplinkinius kaimus, iš kurių šventadieniais, dulkėtais ir miško samanomis klotais takeliais, visi traukė į Tūbines. Čia du kartus metuose vyko visoje apylinkėje garsūs Dievo Apvaizdos ir Šv. Kryžiaus išaukštinimo atlaidai su Šv. Kryžiaus kelio apvaikščiojimais. Giminių susitikimai su iki sutemų besitęsiančiomis gegužinėmis ir vaišėmis pamiškėse, nepamirštamos iki šiol, buvo nuostabus, bendruomenę ir gimines vienijantis veiksnys.
Gilinantis į praeitį, rekonstruojant istorinį Tūbinių krašto paveikslą ir istorinius įvykius, kurie veikė ir Tūbinių apylinkėse gyvenusius žmones, kyla mintis, kad viskas svarbu, kad tai  mūsų sąvasties dalis, kurią reikia saugoti. Įtraukianti veikla renkant medžiagą, atnešė džiuginančių atradimų, atverstų negirdėtų istorijos puslapių, kartais nusivylimų, dėl negrįžtamai prarastų dokumentų ar nuotraukų. Tai ne specialisto istoriko ar archeologo, bet artimo šiai žemei kraštiečio akimis sudėta istorija. Todėl dalis prisiminimų, apylinkėje gyvenusių šeimų ir giminių istorijų fragmentai, talpinami remiantis pateikta medžiaga, nepretenduoja į tikslią istorinę analizę, bet padeda atkurti praeities paveikslą, kurio vaizdinių turėtų atsirasti daugiau. Tikiuosi, kad šiose istorijose daugelis kraštiečių ir tūbiniškių atras nežinomų savo tėvų ar protėvių gyvenimo akimirkų, pamatys nuostabių krašto istorijos ir gamtos vaizdų. Save paskyręs šiam darbui net keletui metų, džiaugiuosi sulaukęs pritarimo ir pagalbos, esu dėkingas už pataisymus, trūkstamus aprašymus nuotraukoms ir už atlaidumą pasitaikantiems netikslumams. 
Šiuo metu Tūbinių ir aplinkinių kaimų aprašymai dar papildomi nauja medžiaga. Tai gal bus vienas pirmūjų bandymų surinkti kiek galima daugiau žinių apie kraštą ir jo žmones, prisidės prie geresnio pažinimo ir, galbūt, pritrauks dėmesio išsamesniems Tūbinių istorijos ir paveldo tyrimams.

Apie Tūbines

Trumpa istorijos apžvalga

Tūbinės paskutiniuosius keliasdešimt metų tam tikra prasme tapo užmiršta teritorija: keli epizodai knygose apie Šilalės kraštą, po kelias eilutes enciklopedijose. Miestelio centre stovėjęs  Nepriklausomybės paminklas buvo nugriautas, dar visai nesenai nebuvo jokio istorinio akcento, primenančio apie čia gyvenusius žmones ir buvusius įvykius. Nors Tūbinės pirmą kartą paminėtos dar 1561 metais, knygose randame tik padrikas žinias apie krašto dvarus, jų savininkų dalyvavimą 1831 m. sukilime, Tūbinių bažnyčios ir Kryžiaus kelio atsiradimo istoriją. Šios žinios sukauptos daugumoje iniciatyvių kraštiečių, išleidusių gal 10 knygų apie Šilalės kraštą dėka. Nemažai prisidėjo Tūbinėse dirbę kunigai. Tačiau nėra rimtesnių istorikų darbų, skirtų Tūbinėms, išsamesnio istorijos archyvų nagrinėjimo. Humanitarinių m. dr. Asta Giniūnienė, Monografijoje: „Kryžiaus kelias Lietuvoje, XVIII a. pradžioje“, išleistoje 2013 metais, surinkusi vertingos istorinės medžiagos apie Lietuvos kalvarijas, aprašė ir Tūbinių kalvarijų atsiradimą ir kokie, „visame Raseinių paviete“, buvo garsūs Tūbinių atlaidai.

Daugiau kaip 150 metų, praeityje net du Tūbinių bažnyčios būgnai žadino kaimo žmones į Velykų šventes. Jos vyko iškilmingai, pučiant dūdų orkestrui, su „Kristaus kareivių“ rikiuotėmis, įtaigiais kunigų pamokslais, Šv. Kryžiaus kelio stočių apvaikščiojimais. O kur dar tituliniai Dievo Apvaizdos ir Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai, Lietuvos Valstybės švenčių minėjimai, šaulių priesaikos prie Vytauto Didžiojo paminklo, šventės su sporto ir karinio parengimo varžybomis, jaunalietuvių ir pavasarininkų šventės su vaidinimais. Ypač įsimintinos iškilmingos garsiųjų Žemaičių ir Telšių vyskupų Pranciškaus Karevičiaus ir Justino Staugaičio vizitacijos. Vyskupus pasitikdavo šaulių būrio raiteliai, gėlių girliandomis puošti bromai, gausaus bažnytinio choro giesmės, pučiamųjų orkestro dūdos. Švenčių metu Tūbinėse, net keliose vietose vyko gegužinės, su giminių vakarojimais prie tradicinio bendrojo stalo, kurį atstojo miško samanos ir lauko pieva pamiškėje.

Bažnyčios statytojai ir 1831 m. sukilėliai

Tūbinių krašto žmonės ir istorinė praeitis užfiksuota senose foto nuotraukose stebina savo geografija, o trumpos žinutės jose dvasiniu turiniu, meile savo kraštui ir begaliniu tikėjimu ateitimi, kuris tūbiniškius lydėjo nuo pat seniausiūjų laikų. Didelę dvasios stiprybę reikėjo turėti, kad imtis Tūbinių bažnyčios, Šv. Kryžiaus kelio kalvarijų statybos, aukojant tam savo lėšas ir žemę, kaip tai padarė Tūbinių dvaro savininkai Ignotas ir Teklė Jacevičiai. Jų sūnus Anupras Jacevičius, jaunas išsilavinęs žmogus, mokslo siekęs Kražiuose ir Vilniaus Universitete, tikėdamas laisvės siekiais dalyvavo 1831 m. Lietuvos Lenkijos sukilime, sumaniai vadovavo Žemaitijos krašto sukilėliams. Sukilėlių kovų istorijose atrandamas ir Tūbinių pėdsakas, A. Jacevičiaus būrys atsitraukdamas trumpam buvo apsistojęs netoli tėvų dvaro esančiame Tūbinių miške. Tačiau, žandarams persekiojant, sukilėliai įkurdinę sužeistuosius, buvo priversti trauktis tolyn iš Lietuvos į Prūsiją. Tūbinių dvaro paveldėtojas A. Jacevičius atsidūrė Prancūzijoje, kur kiek vėliau su savo pirmosiomis atžalomis pas jį atvyko žmona Rožė Jacevičienė. Emigracijoje Jacevičiai dar susilaukė šeimos padidėjimo net iki 7 vaikų. Analogišką kelią nuėjo Anupro Jacevičiaus bendražygis ir giminaitis Vladimiras Dionizas Gadonas, Kražių mokyklos mokinys, žymus valstybininkas, tapęs 1931 m. sukilimo Žemaitijoje valdžios pirmininku. Trečias bendražygis,  vienas sukilimo vadų  Dargalių dvaro savininkas Juozapas Rimkevičius, taip pat mokęsis Kražių mokykloje, dirbo Raseinių apskrities Pilies teisme. 1831 m. sukilime organizavo sukilėlių būrius Raseinių apskrityje. Tų pačių metų balandžio mėn. J. Rimkevičius buvo paskirtas Žemaitijos patrankų liejyklos, ginklų ir parako dirbtuvių viršininku, vadovavo sukilėlių pulkui, turėjo pulkininko laipsnį. Šioje 1831 m. sukilimo istorijoje atžymėtinas Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, davęs leidimą patrankų liejimui panaudoti bažnyčių varpus. 1832 metais J. Rimkevičius taip pat atsidūrė Prancūzijoje. Nansi miestelis Prancūzijoje, kurio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Anupras ir Rožė Jacevičiai, taip pat Vladimiras D. Gadonas, buvo tarsi prieglobsčio sala daugeliui sukilimo dalyvių, turėjusių ir kilmingų šaknų. Iki šių dienų šiame Prancūzijos miestelyje, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, išlikę Lietuvos Didžiosios Kunigakštystės pėdsakai, didikų Leščinskų statyti rūmai su LDK herbais, menami jų giminystės ryšiai su Prancūzijos Valdovais. Anupras Jacevičius, tituluojamas lenkų generolu, gyvendamas Prancūzijoje apie sukilimą parašė savo prisiminimus. Išlikęs Prancūzijoje gyvenusių emigrantų sukilėlių susirašinėjimo laiškai, padėje apie sukilimą daugiau sužinoti, nepamiršti jų žygių, ir įamžinti jų atminimą.

Tūbinių krašto Savanoriai

Paskelbus 1918m vasario 16-osios LR Nepriklausomybės Aktą iš esmės buvo kuriama nauja valstybė, kurią reikėjo įtvirtinti ir apginti. Mūšiai ginant kraštą įsisiūbavo net keliomis kryptimis: su bolševikais iš rytų, su lenkais iš vakarų ir su Lietuvos teritorijoje plėšikaujančiais vokiečių kariuomenės likučiais, vadinamais "bermontininkais". Į skubų vyriausybės kvietimą, į gynėjų gretas įsijungti savanoriais, atsiliepė  ir Tūbiniškiai. Pavyzdį čia rodė Kalniškių kaimo gyventojai, iš kurio ginti Nepriklausomybės savanoriais išėjo net 5 vyrai. Visi jie LR valstybės Prezidento A.Smetonos buvo apdovanoti Savanorio Kūrėjo medaliais. Už drasą ir narsumą kovose pasižymėjęs Kalniškių km. gyventojas, savanoris Antanas Petrokas tapo Lietuvos karžygiu, apdovanotas I-jo laipsnio Vyties Kryžiumi.

1919 m pabaigoje, į naujai kuriamos Lietuvos kariuomenę ginti tėvynės sienų buvo pašaukti pirmieji šauktiniai, tarp kurių tūbiniškiai Petras Macas ir Stasys Vištartas. Nepriklausomybės kovoms aprimus, dalis buvusių savanorių papildė šauktinių gretas, dalyvavo formuojant pirmuosius reguliariosios kariuomenės pulkus. Vėliau, grįžę iš tarnybos, buvo aktyvūs Tūbinių šaulių būrio veikloje, rodė ištikimybės tėvynei pavyzdžius mokinių ir jaunimo tarpe.

Tūbinių parapijos įkūrimas

Ankstyvuoju Nepriklausomos LR laikotarpiu Tūbinėse vyko intensyvus visuomeninis kultūrinis gyvenimas. Jame dalyvavo daug patriotiškai nusiteikusio  jaunimo, veikė paštas, pradžios mokykla, biblioteka, bent trys  parduotuvės. Svarbus visų aplinkinių kaimų kultūrinis centras buvo Tūbinių bažnyčia. Žmonės čia rasdavo ne tik dvasios ramybę, bet ir tuokėsi, krikštijo vaikus, giedojo gausiuose giesmininkų choruose, dalyvavo įspūdingose religinių švenčių procesijose, Kalėdų ir Velykų šventėse. Šalia, smėlio kalnelyje esančiose kapinėse, Tūbinių ir aplinkinių kaimų gyventojai nuo seniausių laikų laidojo savo artimuosius. Būtent pagal tokius žmonių bendrystės kriterijus 1926 metais, Lietuvos bažnyčiai įgijus savarankiškumą, buvo pertvarkomos vyskupijos ir dekanatai, steigiamos naujos parapijos. Tūbinių parapija, vyskupo J. Staugaičio dėka, Telšių vyskupijos kurijos sprendimu, įkurta 1937m. rudenį. Pirmasis klebonas ir parapijos įkūrėjas kun. Domininkas Masiulis į parapijos tikinčiuosius kreipėsi ir spausdintu žodžiu, savo leidžiamame  laikraštėlyje "Tūbinių parapija". 1938 metais, trumpai aprašęs Tūbinių bažnyčios istoriją, jis išvardijo net 19 iki to laiko Tūbinėse dirbusių kunigų, kad "visi jie laimingai čia dirbo ir nei vieno nėra Tūbinėse mirusio ir  palaidoto". Tačiau nei V. Juzumas, aprašęs savo Žemaičių vyskupijos istorijoje Tūbines, nei kun. D. Masiulis nepaminėjo apie istorinę bažnyčios statytojų dvarininkų Jacevičių kapavietę, kuri buvo čia pat šventoriuje, Šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje. Tik atsitiktinumo dėka, Jacevičių kapavietė 2014 metais buvo patvirtinta archyvų dokumentais ir  iš naujo atrasta.

Kunigai kilę iš Tūbinių krašto

Tūbinėse vyravusi žmonių bendrystė ir dvasinė atmosfera padėjo pagrindus išaugti  gabiems mokytojams, meno ir visuomenės veikėjams taip pat jaunuoliams, pasirinkusiam kunigystės kelią, kopusio bažnytinės hierarchijos laiptais. Tai gerb. prelatas Stasys Žilys ir kun. Vladislovas Juškys iš Dargalių. Tame pačiame Dargalių kaime savo mamos tėviškę Meškauskų sodybą lankė St. Žilio ir tūbiniškio Vytauto Radžiaus vidurinės mokyklos ir kunigų seminarijos mokslo draugas, Barboros Meškauskaitės Rubšienės sūnus, būsimas žymus švento rašto profesorius ir vertėjas, prelatas  Antanas  Rubšys. Iš Tūbinių krašto, Kaštaunalių k. kilusios ir Veiviržėnų bažnyčios šventoriuje palaidoto kun. Antanas Zdanavičiaus mamos ir giminės šaknys.

Šių garsių krašto žmonių pėdomis sekė jaunoji karta. Jos atstovas, Klekniškės kaimo gyventojo Vlado Monstvilo šeimoje užaugęs Lietuvos karininkas, mjr. Remigijus Monstvilas dvasiniame kelyje pasiekė LR Karinių jūrų pajėgų vyresniojo kapeliono rango. Kunigas Darius Trijonis 2017 metais gruodžio 16 d. konsekruotas  Vilniaus Vyskupu, Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijoje dirba kun. Kęstutis Pajaujis. Šilutės ir aplinkinių Vanagų, Pagėgių ir Rukų Evangelikų Liuteronų bažnyčios parapijas  aptarnauja klebonas Remigijus Šemeklis. R. Šemeklio mama Jadvyga Gudauskaitė, D. Trijonio ir K. Pajaujo tėvai kilę iš Tūbinių parapijos Kiaukų ir Paakmenio kaimų.

Okupacijos Lietuvoje ir Tūbinės

Įsigalėjęs  bolševizmas nutraukė natūralų Lietuvos ekonomikos ir visuomenės gyvenimo vystymąsi. Statant sovietinį "šviesų rytojų" nuo sovietinės valdžios nukentėjo stambesnieji Tūbinių apylinkės ūkininkai, buvo nusavintas inventorius, arkliai, ūkiniai pastatai, nusavinta didžioji dalis aktyviausių ūkininkų tremtinių turtas, griaunamos gyventojų kultūrinės ir dvasinės vertybės. Panaudojant visą arsenalą prievartos elementų vykdoma kolektyvizacija atimant žemę, vėliau įsisiūbavo sodybų ir vienkiemių griovimo vajus, priverstinai formuojant gyvenvietes. Ypač nuo sovietmečio nukentėjo Lietuvos dvasininkija ir aktyvioji bendruomenės dalis. Įkalinti arba atsidūrė Sibire dauguma Tūbinių šaulių, mokytojų, kentėjo kunigai. Buvęs aktyvus šaulys kun. Stasys Aužbikavičius buvo stribų nužudytas Kaltinėnuose,  Tūbinių parapijos įkūrėjas kunigas Domininkas Masiulis dirbęs Tūbinėse, 1944 m. žuvo Vėžaičiuose važiuodamas dviračiu neaiškiomis aplinkybėmis. Kun. Antanas Jurgaitis, aktyvus kovotojas su tikėjimo prievarta, puikiai užsirekomendavęs Tūbinėse organizuojant religinių švenčių procesijas, iš Tūbinių buvo skubiai iškeltas, vėliau taip pat pakliuvo į sovietinius lagerius. Toks pat likimas ištiko savanorį, apdovanotąjį  Vyties kryžiumi visuomenėje labai gerbiamą, aktyvų šaulį Antaną Petroką. 1945 m., pasitraukus vokiečiams ir artėjant Raudonajai armijai, kartu su kitais šauliais atsidūręs tarp birželio sukilimo dalyvių, tą patį 1945 m. birželio mėn. saugumiečių buvo suimtas, įkalintas, vėliau išvežtas į  Vorkutą, kur gyveno nežmoniškmis  salygomis ir patyrė gyvybės ir mirties išbandymus. 10-ies metų bausmės laikui pasibaigus ir praradęs sveikatą A. Petrokas dar ilgus metus negalėjo sugrįžti į tėviškę.

Tūbinių istorija tarsi sustojo karų kryžkelėje, didžiųjų valstybių grobuoniškose tautų dalybose, karo siaube, gaisro pašvaistėse, nekaltųjų kaimo žmonių aukose, pasmerktųjų dejonėse net dvejose masinėse kapavietėse Tūbinių miške ir galbūt vienintelio išsigelbėjusio žydų berniuko, ištrūkusio į laisvę iš kapo duobės liudijimas. Jį priglaudė lietuvių Šilaliečių Lašų šeima, vėliau, Payžnio kaimo gyventojo Stasio Šimučio brolio Prano Šimučio šeima, ūkininkavusi Šėrikų kaime. 

Karui pasibaigus drama toliau tęsėsi okupantų šūviais iš pasalų medžiojant kylančio ginkluoto pasipriešinimo dalyvius, visaip trukdžiusius priverstinį kolūkių kūrimą, žiauriais stribų ir MGB „Raudonbarzdžio“ tardymais ir siautėjimais Laukuvos ir Kaltinėnų sulaikymo kamerose, ilgas valandas ir dienas kankinant ir marinant badu be vandens Tauragės „Šiūbartinėje“. Žuvę savo gimtosios žemės gynėjai-partizanai, pasiryžę iki mirties ginklu priešintis okupantui, buvo išniekinami miestelių aikštėse Skaudvilėje, Kaltinėnuose. Šviesiausių kaimo žmonių- mokytojų, ūkininkų, kunigų suėmimai, kalinimas ir trėmimas į Sibiro Vorkutos, Kazachstano ir Tolimųjų Rytų krašto kalėjimus ir lagerius, buvo ypatingai skaudus to laikotarpio reiškinys sėjantis baimę ir nepasitikėjimą. Šioje realybėje išlikusiems, be kaltės kaltiems artimiesiems dar ilgai reikėjo gyventi baimės apsuptyje, sąmonėje atgimstant praėjusio karo ir pokario siaubo vaizdams. Nebuvo šeimos, kurios nepalietė okupanto, karo ir pokario laikas. Niekas dabar nepasakys koks kaimo žmogaus sprendimas okupanto akivaizdoje tuo laiku galėjo būti teisingas. Pagarba pasirinkusiems laisvojo pasaulio idealus ir dėl to save paaukojusiems.

 Tūbinių mokytojai, tremtiniai

Ryškia gija Tūbinių istorijoje nuo prieškarinių laikų persipina iš Tūbinių parapijos kilę ir čia dirbę žinomi mokytojai.

Tūbinių šaulių būrio kūrėjai  mpokytojai Albinas ir Vincė  Monstvilai, vieni pirmųjų 1941 metais ištremti į Sibiro Komijos sritį, kur abu ten  ir mirė. Albinas Monstvilas 1943 m., Vincė Monstvilienė 1945 metais. Prieškaryje  žinomas mokytojas, gyvenęs Kadarių k. Adomas Kaulius taip pat vienas pirmūjų 1941 metais išvežtas į sovietiniu lagerius 10-čiai metų.

Stambaus ūkininko Juozapo ir Barboros Šaulevičiūtės Radžių šeima buvo per daug išsilavinusi, kad neužkliūtų po karo sugrįžusiai naujajai sovietiniai valdžiai. Garbaus amžiaus du broliai Petras ir Stanislovas su seserimis Jadvyga ir Vlada buvo išvežti į Sibirą, kur abu broliai ten mirė. Į savo tėviškę sugrįžusios  dvi seserys, bet savo turto- namų neatgavo, išsikėlė gyventi kitur(Tytuvėnus-a.p.)

Viso tūbiniškių Radžių šeimoje išaugo net keturi vaikai tarpukariu įgiję prestižinę mokytojo profesiją. Vienas jų  Vytautas Radžius, jaunystėje kartu su būsimais žymiais kunigais prelatais Stasiu Žiliu ir Antanu Rubšiu mokęsis Telšių kunigų seminarijoje, kunigu netapo, tačiau karo metu pasitraukęs iš Lietuvos, dirbo Lietuviškoje giminazijoje Hiutenfeldo miestelyje Vokietijoje, vėliau emigravęs į Ameriką, tapo žymiu Amerikos Lietuvių išeivijos kultūros ir visuomenės veikėju. Vytautas Radžius už ilgametį lietuvybės ir tautinės kultūros puoselėjimą  emigrantų tarpe Amerikoje, apdovanotas Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi. 2003 m. apdovanojimą įteikė LR Prezidentas Valdas Adamkus.

V. Radžiaus brolio, Kaune gyvenusio mokytojo  Apolinaro Radžiaus šeimoje išaugo žymus teatro režisierius Egidijus Radžius, kurio vardu pavadintas kultūros namų dramos teatras Kretingoje. Mokytoja dirbusi Albina Radžiūtė netikėtai mirė anksti, 1926 m. Jos sesuo Elena Radžiūtė Pronskienė, dirbusi mokytoja aplinkinėse mokyklose, 1945 metais apsistojo Tūbinėse, buvo Tūbinių pašto vedėja, vėliau Tūbinių mokyklos mokytoja. Jos šeimoje gimė ir augo būsimas žemės ūkio mokslų daktaras, vėliau LR seimo narys Mykolas Pronckus, kuris savo autobiografinėje knygelėje aprašė pokario vaikystės dienas, praleistas Tūbinėse. Giminės ir šeimos tradicijas pratęsė tūbiniškių Radžių proanūkė, M. Pronskaus dukra Giedrė Pronskutė Kvieskienė tapusi Vytauto Didžiojo Universiteto profesore  Dar Sajūdžio ir Atgimimo metais įsijungusi į atkurtos Valstybės švietimo sistemos tobulinimą, ir po 30 metų, su pozityvia energija dalyvauja  renginiuose, yra dažnai matoma tarp pažangaus jaunimo.

Šiltais prisiminimais Tūbinių krašto senoliai dalijasi apie savo mokytoją iš pašaukimo Antaną Račkauską, rengusį vaidinimus Tūbinių Pavasarininkų šventėse, čia keletą metų mokytojavusį, vėliau savo namuose Kiaukų kaime, atidariusį pradinę mokyklą, kuri mokinių skaičiumi buvo išaugusi net iki 4 klasių. Aktyvus ir gabus mokytojas A. Račkauskas, kartu su visa šeima patyrė sovietinę prievartą 1941m birželio 14 d. Kaip "pavojingas komunistinei ideologijai", kelionei į Sibirą  į gyvulinį vagoną buvo pakrautas   kartu su mažamečiais vaikais ir besilaukiančia žmona, kur išbuvo net  17 ilgų nepriteklio metų. Kartu vykusi dukra dėl badavimo ir  maisto medžiagų trūkumo tremtyje mirė, o kita dukra, dėl nežmoniškų kelionės salygų gimusi vos atvykus į tremtį, liko gyva tik stebuklo dėka, vėliau kamavo ligos, badavimas paliko randus visam gyvenimui, kuris  dėl tremtinių „trečiarūšių“ žmonių statuso sovietmečiu buvo ypač sunkus.

Po karo toks pats tremtinių likimas ištiko ir Tūbinių mokytojos Bronės Barauskaitės  Jurgutienės šeimą. Buvusi Maironio mokinė, dirbusi Tūbinių mokyklos mokytoja ir priklausiusi šaulių būriui, į Sibiro Komijos sritį ištremta kartu su vyru ir trimis mažamečiais vaikais. Į Lietuvą po skaudžių kančių ir netekčių grįžo tik su vienintele dukra Genute. Panašiu pokario laikotarpiu buvo ištremti jauna mokytojo Jono Paleckio šeima, mokytoja Purytė, kuri, gavusi perspėjimą ir pamokų metu pasišalinusi iš mokyklos, baudėjų buvo pagauta miškelyje netoli Tūbinių.

Garbingos mokytojo profesijos atstovais nuo prieškario laikų pasižymėjo Dapkų ir Pintverių šeimos, kurių šaknys Jakaičių ir Paneročio kaimuose. Gabi mokytoja, Vincento Dapkaus dukra Ona Dapkutė Razutienė, dirbusi Didkiemio mokykloje, vėliau Tauragėje, kartu su šeima pasitraukusi į Vakarus, persikėlusi į Ameriką, pasiekė nuostabių rezultatų Amerikos Los Anželo mieste, įkūrusi lietuvių "Spindulio" dainų ir šokių ansamblį, su koncertais apkeliavo visus žemynus. Jos duktė Danguolė Varnienė į Lietuvos dainų šventes jau daug metų veža ne tik iš mamos vadovavimą perėmusi "Spindulio" ansamblį, bet organizuoja ir viso pasaulio lietuviškų kolektyvų dalyvavimus šventėse Lietuvoje.

Mokytojais dirbo net keli Pajėrubynio kaime gyvenusios Zofijos ir Albino Kaulių šeimos nariai, panašias švietėjiškas profesijas taip pat renkasi jų palikuonys. 

Laisvės kovotojas Leonardas Šimutis ir jo šeima. Šėrikų k.- Payžnys

Įžymus laikraštininkas, uolus visuomenininkas ir ištvermingas kovotojas dėl Lietuvos išlaisvinimo Leonardas Šimutis, dar mokydamasis giminazijoje, vėliau emigracijoje Amerikoje, pirmojo pasaulinio karo metu, aktyviai įsijungė į išeivijos lietuvišką veiklą iš kurios nepasitraukė iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Kraštietis Leonardas Šimutis, Amerikos lietuvių tarybos(ALT-o) steigėjas ir pirmininkas, kaip vienas Amerikos lietuvių delagacijos vadovų net su penkiomis delegacijomis Lietuvos laisvės reikalais lankėsi pas JAV prezidentus, kovojo 1918 -1922m. dėl Lietuvos kaip Valstybės pripažinimo, vėliau dėl 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos aneksijos nepripažinimo Europos saugumo konferencijoje. Visa tai turėjo didžiulę įtaką Lietuvai Nepriklausomybę susigražinant 1990-aisiais po tik  daug metų. Už nuopelnus Lietuvai, 1937 m. Leonardas Šimutis Lietuvos Valstybės vardu buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Leonardo brolio Prano Šimučio šeima, ūkininkavusi Šėrikų kaime priglaudė žydų berniuką Ruviną Zeligmaną, išsigelbėjusį iš kapo duobės Tūbinių miške, leido į mokslus Šilalėje. Kitas brolis Stasys Šimutis tarpukariu taip pat išvyko į Ameriką. Payžnio kaime, kuriame jis gyveno, liko žmona Stasė Būdvytytė Šimutienė ir kiti artimieji. Po daugelio dešimtmečių pas buvusios labai aktyvios bendruomenės narės Stasės Šimutienės artimuosius, Jono Beinorio sūnaus Prano šeimoje  išliko ne tik Šimučių, bet ir  vertingų prieškarinių Tūbinių istorijos nuotraukų.

Sajūdis ir atgimimas Tūbinėse

Politinei atmosferai šylant, 1987 metais, aktyvaus Tūbinių klebono Zenono Degučio, bendruomenės ir kraštiečių pastangomis, iškilmingai pasitiktas Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejus. Tūbinių bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas originalus koplytstulpių ansamblis. Vėliau 2005 m. suremontuota kapinių koplyčia, rekonstruoti kapinių vartai, tvora, įrengti laiptai. 

Atėjus Sąjūdžio vėjams Tūbinės vėl atgijo. Įsikūrė iniciatyvinė Sąjūdžio grupė, nukentėję nuo sovietinės valdžios tremtiniai, buvo kviečiami apie savo patirtį kalbėti organizuojamuose renginiuose Tūbinėse ir Šilalėje. Tuo laiku miestelyje buvo aptvertas išlikęs istorinis ąžuolas, pasodintas dar Tūbinių paminklo statybos metu 1928 metais. Istorinėje vietoje, pagrindinėje miestelio sankryžoje vykusiuose Sąjūdžio mitinguose buvo prisiminta solidi tarpukario istorija, vienijanti čia pat stovėjusio Nepriklausomybės paminklo reikšmė, prie kurio vykdavo įvairūs renginiai ir iškilmingi Valstybinių švenčių minėjimai. Dėl solidaus amžiaus, iš gyvenimo išėjus keletui aktyvesnių Sajūdžio  žmonių, Tūbinių paminklas nebuvo atstatytas. Prabėgo dar 25, naujosios Lietuvos Nepriklausomybės metai, kol buvusių Sajūdžio aktyvistų vaikams kilo mintis atlikti nepadarytą darbą, atstatyti nugriautą Tūbinių paminklą.

Istorinis paveldas

Tūbinių paveldo atgimimas prasidėjo nuo netikėto bažnyčios ir kalvarijų statytojų Jacevičių kapavietės atskleidimo 2014 m. vasarą. Prie šio įvykio prisidėjo kraštiečio Benjamino Bendiko  pateikti dokumentai gauti iš Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo(LVIA). Tais pačiais metais, kraštiečių ir bendruomenės iniciatyva, įvyko iškilmingas Tūbinių bažnyčios 190 m. jubiliejaus minėjimas ir bažnyčios statytojų Teklės ir Ignoto Jacevičių, taip pat kitų, kartu atrastų šeimos narių palaikų perlaidojimas. Už metų, 2015-aisiais, reikšminga paveldo atgaivinimo iniciatyva buvo pratęsta, įvyko Tūbinių Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo šventė. Tūbinių paminklo atidengimas įsiliejo į šventinių renginių ciklą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti. Vėliau, seniūnijos, bendruomenės ir kraštiečių pastangomis atlikta daugiau darbų, įprasminant istorinę atmintį ir grąžinant gyvenamają aplinką. Rekonstruotos  Šv. Kryžiaus koplyčia, dvarininkų Jacevičių šeimos kriptos esančios rūsyje, suremontuotos išlikusios 4 šv. Kryžiaus kelio koplytėles, pakeista šventoriaus tvora, restauruota bažnyčios nukryžiuotojo skulptūra ir apsidė, pagaminta nauja bažnyčios Apvazdos Akis. Kraštiečių ir vietos gyventojų pastangų dėka buvo sukauptas gausus istorinių nuotraukų archyvas apie Tūbines, Tūbinių parapijos kaimus, iškilių kraštiečių gyvenimą ir darbus. Didelė dalis surinktos medžiagos, prisiminimai  ir nuotraukos, taip pat medžiaga apie svarbiausius įvykius atstatant paveldą, yra talpinamos elektronineje erdvėje ir prieinama visiems besidomintiems.

Tūbinių senosios istorijos atskleidimas, paveldo išsaugojimo iniciatyvos ir darbai, prisidėjo prie to, kad Tūbinėms, išimties tvarka, suteikta teisė turėti savo herbą ir vėliavą. 2019 m. birželio 02 d., titulinių Dievo Apvaizdos atlaidų metu LR Prezidento dekretu patvirtintas Tūbinių herbas ir vėliava buvo iškilmingai pašventinti.

Vienas paskutinių darbų istorinėje tematikoje Tūbinėse yra 2019 m. rugsėjo 01 d. atidengtos Tūbinių istorijos atminties stelos. Prie jau anksčiau  ant LDK Vytauto paminklo plokščių įrašytų svarbiausių Nepriklausomos Lietuvos laisvės datų, aminties stelose įamžinti istoriniai įvykiai susiję  su krašto istorija  ir dėl Lietuvos Laisvės pasiaukojusių iškilių kraštiečių vardai. Granito paminklas, pastatytos bendruomenės aikštėje, šalia Vytauto Didžiojo paminklo, vainikavo   šio komplekso statybos pabaigą. 

 Benjaminas_ir_Augenijus_V._D._paminklo_komplekso_užbaigimas_2019_09_01.jpg

Tūbinių istorijos Atminties stelų statybos akimirka, 2019 08 22 d.

Tūbinių kraštas, iš visų pusių apsuptas piliakalniais ir šventvietėmis, su unikalia  Tūbinių  bažnyčios ir Šv. Kryžiaus kelio kalvarijų istorija, iš kurios dvasingumo sėmėsi  eilė žymių visuomenės žmonių, tame tarpe kunigų, pasiekusių pripažinimo, garbingo prelato titulo, kaip Stasys Žilys ir Antanas Rubšys(S. Žilio tėvų ir A. Rubšio mamos šaknys Dargalių k. šalia Pakėvio alkakalnio), taip pat Vilniaus vyskupas D. Trijonis (tėvo šaknys Kiaukų  k.), nusipelno atminimo, didesnio visuomenės, bei  istorikų dėmesio, paremto  archyvų galimybėmis. 

Artimoje perspektyvoje tikimasi pratęsti istorinės atminties įamžinimą ir tinkamai išreikšti pagarbą:

  • Tūbinių krašto politiniams kaliniams,  kalėjusiems už ištikimybę tėvynei, tremtiniams-mokytojams, auklėjusiems jaunimą tarnauti Valstybei ir dėl to nukentėjusiems,
  • ginkluoto pasipriešinimo dalyviams-partizanams, nenusilenkusiems ir kovoje su okupantu paaukojusiems gyvybes.

Šiuo metu Tūbinių krašto okupacijos ir pokario laikotarpis, tremtinių prisiminimai papildomi nauja medžiaga. Šių įvykių įamžinimui siūloma Tūbinėse pastatyti galbūt atskirą ažuolinį architektūrinį elementą, arba kryžių. Tikimės, kad atsiras prisidedančių prie šio tikslo ir prie diskusijos dėl pačios idėjos ir kaip ją įgyvendinti.

Istorijos atgarsiai

Svetainė ir joje talpinamai unikali medžiaga ir nuotraukos sulaukė atgarsio iš keletos muziejų ir knygų leidėjų, kurie teiravosi papildomos medžiagos,  nuotraukų, kvietė sudalyvauti renginiuose. Tai   Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Kretingos muziejus, Lietuvos Jūrų muziejus Klaipėdoje, Vytauto Didžiojo Karo muziejus Kaune.

Katalogas "Žuvusiems už Lietuvos laisvę"

Kataloge pateikiama informacija apie tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje LDK  Vytautui pastatytus, sovietmečiu nugriautus, o atkūrus Nepriklausomybę 1990 m. vėl atstatytus  paminklus Lietuvoje.

Karo muziejaus katalogas1, 2019 04 01.jpg 

Nuotraukoje Vytauto Didžiojo Karo muziejaus istoriko Edvino Vaidoto paruoštas ir išleistas katalogas "Žuvusiems už Lietuvos laisvę". Rankose laikomas egzempliorius muziejaus padėka už istorinės atminties sklaidą ir suteiktą informaciją, 2019 04 01.

               

Karo muziejaus katalogas01, 2019m.jpg 

Katalogo "Žuvusiems už Lietuvos laisvę" viršelis.  Kataloge patalpinta informacija ir nuotraukos apie tarpukaryje Tūbinėse stovėjusį, 1964m nugriautą ir 2015 m. atstatytą Tūbinių paminklą.

Banginių medžiotojas iš Tūbinių

2019 m. spalio 2 d., įvyko 106-tas vakaras iš ciklo "Vakarai su senąja Klaipėda", kuriame Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas pristatė pranešimą "Banginių medžiotojas iš Žemaitijos". apie drąsų Žemaitį iš Tūbinių Joną Aloyzą Bendiką(1901-1980).
Renginys skirtas Žemaitijos vardo 800 m. paminejimui. Video filmą, kurį pateikė "RGB pictures" galima rasti youtube kanale.
Jonas galimai vienintelis Iš Lietuvos dalyvavęs istorinėse medžioklėse 1928-1929 m., siuntęs nuotraukas su aprašais apie “dideles žuvis, kokių nieks nėr matęs Lietuvoje".
Tuo laikotarpiu tai buvo žvejybos verslo rūšis ir priimtina veikla. Kad banginis nėra  žuvis susimastyta vėliau. Tik 1985 m. banginių medžioklės plačiaja prasme buvo uždrausta veikla.

 Žemaičio_didžuvė-Mėlynasis_banginis1.jpg

Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas pranešimo metu, 2019 m.

Vyskypą  J. Staugaitį įkūnijo nuotraukoje

Lietuvos Valstybės 100-ečio minėjimo proga garsių aktorių buvo simboliškai  atkurta 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signatarų nuotrauka. Šiame darbe dalyvavo ir Tūbinių istorijos paieškų rėmėjas Artūras Povilaitis, įkūnijęs vyskypą J. Staugaitį. Vyskupas, vasario 16 Nepriklausomybės Akto signataras J. Staugaitis 1928 m. ir 1937 m. vizitavo Tūbinių parapiją.

Signatarai_J._Staugaitis_ir_Artūras_Povilaitis_aktorius.jpg

Lietuvos atkuriamojo seimo narys, 1918 m. vasario 16 Nepriklausomybės Akto signataras, Justinas Staugaitis. Nuo 1926 m.  pirmasis Telšių Vyskupijos vyskupas.

    

Artūras Povilaitis,  Lietuvai Pagražinti Draugijos Vilniaus Valdybos narys, aktorius

Signatarų_nuotrauka_aktorių_dublis.jpg

1918 m. vasario 16 d. Akto signatarų nuotraukoje vyskupas J. Staugaitis sėdėjo pirmoje eilėje trečias iš kairės.

Istorinės Signatarų nuotraukos aprašą žiūrėti čia.


Tūbinių_herbas_j._b.jpg

 


Mielas svetainės lankytojau, gal esi tūbiniškis? Gal kraštietis?

Gal turi istorinių relikvijų, nuotraukų ar straipsnių apie Tūbinių kraštą, mokyklą, etc., parašyk, paskambink, pasidalyk

ir  gyvenimas taps šviesesnis.. :) 


Atsiliepimus apie svetainę, susijusią informaciją ir pastabas galima pateikti telefonu arba žinute adresu nurodytu skyrelyje  kontaktai.

 

Alfonsas šviecia 

 Medžio drožėjo Alfonso Bendiko darbai, 2016 m. vasaros užbaigtuvės.


 Augenijus Bendikas, 

1987-1993-2010-2020 m 


 Sekantis skyrius: Senoji Žemaitija, Šilalė ir Tūbinės

 

 

   

 Svetainės struktūra

I . Į Ž A N G A

II. P R O T Ė V I A I

III. T Ū B I N Ė S

IV.  K I T I   K A I M A I

V. E M I G R A C I J A

VI. O K U P A C I J A

VII. M O K Y K L O S

Payžnio, Balsių, Obelyno, Dryžų, Šiauduvos, Tenenių, Iždonų, Laukuvos

VIII. A T G I M I M A S

IX. P A V E L D A S

 

X. K R A Š T I E Č I Ų   P A S I E K I M A I

Tautodailė

Dailininkai

Poezija

Rašytojai

* PASTABA: Kiekvieno skyriaus turinys taip pat randamas spragtelėjus svetainės lango viršutinėje juostoje esančius pavadinimus: Įžanga-Protėviai-ir t.t., arba pavadinimų nespausti tiesiogiai pasirinkant straipsnį iššokančiuose languose.