Įžanga

          

Tūbinių istorija yra Augenijaus Bendiko administruojama svetainė, skirta bendraminčiams, Žemaitijos etnografinio regiono, Pietų Žemaitijos centro, Šilalės ir Tūbinių krašto gyventojams, jų giminėms ir palikuonims, kalbantiems Žemaičių tarme,  Varniškių dūnininkų patarme, visiems žemiečiams kada nors čia gyvenusiems, bet likimo išsklaidytiems po Lietuvą ir Pasaulį, kuriems įdomi krašto istorija,  protėviai ir giminės genealogija.

Kai ateis diena ir prisiminsite gimtinę, ieškosite giminės šaknų ar protėvių istorijos, žinokite, kad Jūs ne vieni. Galbūt šioje svetainėje rasite nors dalelytę to ko jums reikia.

Svetainės moto atitiktų J. Gaarder filosofija

"Mes patenkam į nuostabų pasaulį, čia susitinkam, susipažįstam ir valandėlę einam drauge. Po to išnykstam vieni kitiems iš akių ir dingstam taip pat ūmai ir nepaaiškinamai, kaip atėję."

Citata iš knygos "Sofijos pasaulis". 


                        T Ū B I N Ė S                                    
   Tūbinių_lauko_vėliava.jpg              

Svetainės struktūrą šiuo metu sudaro  puslapiai susiję su Tūbinių miestelio, parapijos kaimais, krašto gyventojais bei su jais susijusia istorija:

Kaimai ir jų žmonės:  

PASTABA: Smulkesnis turinys talpinamas žemiau, šio puslapio gale.


 Apie istorijos paieškas ir Tūbines

Mintys apie istorinių paieškų pradžią ir trumpa senūjų Tūbinių apžvalga paruošta Tūbinių istorijos atminties stelų atidengimo šventei. Jos iškilmės įvyko 2019 09 01 d.

Internetino puslapio Tūbinių istorija autorius A. Bendikas,

Rugpjūtis,  2019 m.

Augenijus_-profilio_nuotrauka.jpg         Kodėl istorija?

Esu gimęs Brokštėnų k., 1968 m. baigiau Tūbinių  aštuometę, 1976 m. Telšių mokykloje internate    baigiau vidurinę. Nuo 1971 m. iki 1976 m. studijavau  Kaune, įgijau inžinieriaus specialybę. Papildomai studijavau patentologijos   mokslus,   domėjausi technine kūryba. Šia tema, paskelbta darbų ir kelioliką  straipsnių spaudoje. Užsiimti istorija ir genealogija  padiktavo pats gyvenimas, kai 1992 m. netikėtai mirė tėvas.

Nutrūko gyvenimas kurį jis taip mylėjo. Tolerancija ir sugebėjimas bendrauti, gerbti paprastus žmones, visus   aplinkinius vienodai pagarbiai vertinti ir padėti, buvo neatimama žmogiškoji jo savybė. Gal todėl į laidotuves Tūbinėse susirinko daugybė žmonių. Tai darė įspūdį. Pasižadejau sau, kad tėvo gyvenimas sudėtingame istorijos laikotarpyje, patirtos kančios tremties-kalinimo salygomis tolimiausiame Sibiro krašte, jo  pasaulis, kurį jis  matė ir kūrė,  negali taip paprastai išnykti. Nusprendžiau eiti tėvo ir jo šeimos gyvenimo keliais, pakalbinti jo laikmečio žmones, viską po to aprašyti. Pirminiame etape informacijos buvo labai mažai, gelbėjo plačioje giminėje gauta informacija ir nuotraukos. Iškilo poreikis išsiaiškinti seniausius palaidojimus Tūbinių kapinėse, brendo mintis atrasti tėvų ir senelių giminės šaknis.

Renkant medžiagą, pagal giminystę teko apeiti daugumą parapijos kaimų, susitikti su daugybe žmonių. Taip susikaupė unikali medžiaga ne tik apie giminę, bet ir apie Tūbinių ir Šilalės kraštą. Nuo 2012 m. veikiančioje giminės interneto svetainėje, atsirado skyreliai talpinti įdomią medžiagą  ne tik giminei, bet ir  Tūbinėse, bei aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms,  kraštiečiams besidomintiems savo protėviais. Bendraudamas, daugumoje su vyresnės kartos žmonėmis, ne kartą girdėjaui patikinimus, kad atliekamas darbas prasmingas, o surinkta medžiaga bus „aukso vertės“.

Giminės paieškos suintensyvėjo 2011 m. kai Lietuvos Valstybiniame Istorijos archyve(LVIA) incijavau abiejų senelių iš tėvo pusės Vyštartų ir Bendikų giminės genealoginius tyrimus. Lygiagrečiai buvo renkama medžiaga ir iš kitų prieinamų šaltinių: senų laikraščių, knygų, genealoginių interneto svetainių Amerikoje, kur buvo atversti pirmieji įrašai apie protėvius emigrantus. 2012 m. įvyko giminės susitikimas, kurio metu, buvęs Traksėdžio seniūnas Rimantas Knyzelis man, kaip susitikimo iniciatoriui, įteikė Vytenio ir Junonos Almonaičių naujai išleistą knygą apie Šilalės kraštą "Karšuva", palinkėjo toliau domėtis ne tik gimine, bet ir Šilalės krašto istorija.
Be pavadvsdvsdfinimo

 Rimantas Knyzelis sveikina giminės susitikimo organizatorius. Brokštėnai, 2012 08 21

Knygoje pateikta žiniomis apie Tūbines, bažnyčios ir kalvarijų statytojus Jacevičius, jų bažnyčiai dovanotą būgną su gimines herbų įspaudais. Pasidalijus šia informacija, į paieškų procesą įsitraukė bibliotekoje Tauragėje dirbanti pusseserės, buvusios Pajorubinio k. gyventojos Kazimieros Zarankienės dukra Daiva Kiniulienė, prisiuntusi vertingtos informacijos, tame tarpe ir "Lietuvos dvarų sodybų atlaso, Šilalės rajono savivaldybė" ištraukas, kur rašoma apie Tūbines. Knygoje pateiktas 1823 m. bažnyčios statytojų Jacevičių paruoštas Tūbinių bažnyčios ir kalvarijų projekto planas, istoriniai senūjų Tūbinių apylinkių žemėlapiai.

Daiva_Kiniulienė_su_savo_mama_Kazimiera_Kauliute_Zarankienė_kilusios_iš_Pajerubinio_k.jpg

Daiva Kiniulienė(dešinėje) su savo mama Kazimiera Kauliute Zarankiene iš Tauragės dalijasi atrasta medžiaga ir prisiminimais apie savo protėvius, kurių šaknys Pajerubinio k.

2013 m. pavasarį iš arhyvų(LVIA) vis negaunant užsakytų genealoginių tyrimų,  papildomai pateikėme žinomų duomenų apie giminę, susitikti su archyvo darbuotojais nuvyko  brolis Benjaminas. Pagaliau giminės genealoginės lentelės su dokumentais buvo gautos. Jose radome ir netikėtumų, kad prosenelio Antano Bendiko žmona buvo Eleonora Jacevičiūtė(1826-1890), o jos didelę šeimą sudarė net 11 vaikų, atsirado žinių apie tuo laiku vyravusias ligas ir giminės mirusiūjų amžių. lgiausiai giminėje gyveno gal mažiausiai streso gyvenime turėjusi Eleonoros dukra, senelio sesuo Liudvika, kuri nesukūrusi savo šeimos net elgetavo, gyveno ir mirė prieglaudoje Šilalėje, tačiau sulaukė gal ilgiausio amžiaus giminėje, 81 metų.

Žinia, kad prosenelės pavardė tokia pati kaip ir bažnyčios statytojų suintrigavo, rūpėjo daugiau apie juos sužinoti, apžiūrėti jų bažnyčiai dovanotą būgną su gimines ženklais. Tai pavyko tuoj po pavasarinių atlaidų, kada pakviečiau brolius kartu vykti į Tūbines ir būgną surasti. Galbūt tai ir mūsų protėviai?

Kanauninkas dr. Algis Genutis dar nebuvo išvykęs, noriai parodė mums Šv. Kryžiaus koplyčioje saugomą istorinį būgną ir užsiminė, kad pagal priimtą praktiką bažnyčių fundatoriai  buvo laidojami bažnyčiose arba šventoriuje, kad Tūbinėse galima jų kapavietė yra Šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje, kuri kaip tik stovi šventoriuje. Tą dieną, kaip ir daugybę metų, sukrypusios rūsio durys buvo užrakintos. Susitikimas su klebonu ir jo išsakytos užuominos dėl galimų palaidojimų, apie kuriuos nėra jokių žinių užminė dar daugiau mįslių.  

Klebonas būgnas

Po  bažnyčios relikvijos būgno ir ant jo iškaltų bažnyčios fundatorių Jacevičių giminių ženklų apžiūros, broliai kalbasi su klebonu A. Genučiu, 2013 m. metai, birželio 06 d.

                               Bugnas22 Bugnas1

Jacevičių giminės herbo fragmentai(kairėje) yra įspausti žalvarinėje plokštelėje, užtvirtintoje ant būgno šono.

Po šio pirmojo pokalbio su klebonu,  galimais giminystės ryšiais su bažnyčios statytojais Jacevičiais susidomėjęs Benjaminas, skyręs laiko ir lėšų tolimesniems Jacevičių giminės šaknų ieškojimams, šiam darbui atlikti pasikvietė profesionalų geneologą. Taip, 2014 metais, jo žinioje, tarp gausybės iš archyvų gautų naujų dokumentų, netikėtai aptikti įrašai apie bendrapavardžių Jacevičių palaidojimus Šv. Kryžiaus -XII-os koplyčios rūsyje. Tų pačių metų vasarą, pasikvietus paveldo specialistą, bendruomenės ir seniūnijos atstovus, dalyvaujant parapijos klebonui kan. dr. Algiui Genučiui,  šv. Kryžiaus koplyčios rūsys buvo atidarytas kur atrastos nuo laiko sugriuvusios kriptos ir tarp sulūžusių karstų liekanų nesuardyti palaidojimai. Ant rūsio sienos išlikęs užrašas 1823 metai.

Pasikvietus antropologą ir paveldo atstovą, atrasti palaikai buvo identifikuoti. Šį darbą padėjo atlikti antropologas  Šarūnas Jatautis, identifikavęs mauzoliejinio tipo koplyčios rūsyje 5 asmenų -2 vyrų , 2 moterų ir vieno vako palaikus. Vėliau, 2015 m., rekonstruojant kriptas, buvo aptikti dar vieno vaiko palaikai. Dviejų palaidojimų, bažnyčios statytojų Teklės Jacevičienės ir Ignoto Jacevičiaus duomenys patvirtinti archyvų dokumentais, kitų palaidojimų duomenų kol kas nėra surasta, manoma, kad tai tos pačios Jacevičių giminės atstovai.

Po_šv._Kryžiaus_koplyčios_rūsio_apžiūros_2014m_J._Viršilienės_nuotrauka.jpg

Šv. Kryžiaus koplyčios rūsio apžiūros dalyviai. Iš kairės: B. Bendikas, Tūbinių klebonas kan. A. Genutis, kultūros paveldo vyr. specialistė J. Viršilienė, bendruomenės atstovai, Vladas Montrimas ir Arūnas Zybertas.  J. Viršilienės nuotrauka, 2014 10 01.

Pagal atliktą geneologinį tyrimą, prosenelės Eleonoros Jacevičiūtės Bendikienės ir bažnyčios statytojų, Ignoto ir Teklės Jacevičių giminės, nežiūrint bendros gyvenamosios vietovės, ir bajoriško luomo, pastaruosius 200 metų jokiais ryšiais nėra susiję. Galbūt tai patvirtintų tolimesnis tyrimas, tačiau paieškos buvo reikšmingos susipažįstant su krašto istorija ir jos atminties atgaivinimo iniciatyvų ir  jos įprasminimo.

Žinias apie Jacevičius brolis Benjaminas vėliau papildė, atradęs  Ignoto Jacevičiaus sūnaus, paskutiniojo Tūbinių dvaro savininko, 1931 m. sukilimo dalyvio Anupro Jacevičiaus po sukilimo apsigyvenusio Prancūzijoje nekrologą, žinių apie jo šeimos pagausėjimą, taip pat apie jo giminaitį, sukilimo bendražygį Vladimirą Dionizą Gadoną. V. D. Gadonas, taip pat kaip ir kiti 1931 m. sukilimo dalyviai, gyveno Prancūzijoje. Tai reikšminga asmenybė Žemaitijos istorijoje, bet  primiršta ir visuomenėje mažai žinoma.

Prie iniciatyvų ir darbų, susijusių su paveldo atgaivinimu Tūbinėse prisidėjo broliai, kiti artimieji, Tūbinių bendruomenės aktyvas, parėmė  kraštiečiai, Šilalės rajono kaimiškoji seniūnija, Šilalės Savivaldybė. Be abejonės tai bendro darbo rezultatai. Benjaminas pagal gyvenimo patirtį sugeba inicijuoti ir derinti projektus, planuoti darbus, imtis užsakovo funkcijų. Brolio  Alfonso, pripažinto medžio drožėjo pastangų dėka bažnyčia papuošta restauruota nukryžiuotojo apsidė ir skulptūra, naujai pagaminta Apvaizdos akis, šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje rekonstruotos Jacevičių palaidojimo kriptos, restauruoti išlikusių kalvarijų stočių paveikslų rėmai. Koplytėlių remontą,  naujos tvoros montavimo darbus atliko jau amžinybėn iškeliavusio brolio Tomo sūnaus Žydrūno šeima. Mano indėlis susijęs su Tūbinių istorinio paveikslo atgaivinimu renkant istorinę medžiagą, nuotraukas, prisiminimus, su statomų paminklų idėjos ir turinio formavimu, konstravimu ir  aprašymų paruošimu. Toks darbas vyko ruošiant Tūbinių Vytauto Didžiojo paminklo techninį projektą, gaminant metalines konstrukcijas, kuriant ir pristatant antrajam svarstymui(2019-03-21) alternatyvius Tūbinių herbo varijantus posėdyje heraldikos komisijoje, taip pat ruošiant istorinę medžiagą dėl herbo gavimo. Tūbinių istorijos Atminties paminklo projekto, idėjos ir istorinių įrašų suformavimas. Paminklas Tūbinių istorijos atminčiai, kurį sudaro trys stelos, atidengtas 2019 09 01 d. Šiam paminklui  ruošiau techninį projektą, atrinkau svarbiausią istorinę medžiagą. Tai baigiamasis Tūbinių krašto istorinių paieškų etapas, prie kurio įgyvendinimo prisidėjo visa eilė kraštiečių, pasidalijusių savo archyvais, prisidėjusių lėšomis, taip pat bendruomenė ir seniūnija. Jame materializavosi daugelį metų kaupta istorinė medžiaga ir žinios apie Tūbinių kraštą ir jo istorinę praeitį.

Genealogija ir atradimai

Istorinės genealoginės paieškos įtraukianti veikla. Sekant mūsų krašte gyvenusių žmonių genealogijos labirintais, randame unikalių sasajų su svarbiais žmonėmis ne tik  Žemaitijos ar Lietuvos istorijoje, bet ir globaliniuose pasaulio įvykiuose, kaip 1831 m. Lietuvos Lenkijos sukilimas, kova dėl Lietuvos  Nepriklausomybės 1919-1920 metais, Lietuvos Valstybės atkūrimo 1918 metais, jos pripažinimo politikos gynimas JAV politiniuose sluoksniuose 1918-1922 m., vėliau dėl Valstybės aneksijos nepripažinimo 1940-aisiais ir pokario sovietinės okupacijos metais. Net Vokietijos pralaimėjimo antrajame pasauliniame kare kapituliacijos dokumentus ruošė senos lenkų baronų giminės palikuonis, buvęs TSRS prokuroras Andrejus Višinskis. Viena šios buvusios kilmingos giminės šaka nuo seno gyvena buvusio Tūbinių dvaro apylinkėje.

Paminklai Tūbinėse

Tūbinių LDK  Vytauto paminklas 2015 metais atstatytas netoliese anksčiau Tūbinėse, pagrindinėje miestelio sankryžoje stovėjusio  Nepriklausomybės paminklo. Senasis paminklas buvo statytas Nepriklaisomybės dešimtmečiui paminėti 1928 m. Dėl artėjančių LDK Vytauto 500 mirties metinių ir 1930-aisiais metais po visą Lietuvą rengiamų šventinių renginių, jis turėjo ir kitą paskirtį, paminėti ir šią datą. Todėl tūbiniškių dar buvo vadinamas Vytauto Didžiojo paminklu. Jo atstatymas svarbus žingsnis sugražinant teisingumą, istorinę atmintį ir išsaugant paveldą. Naujajame paminkle atspindėtos svarbiausios istorines Lietuvos Nepriklausomybės datos ir laisvės temos. 2019 m. rugsėjo 1 d. atidengtas Istorinės Atminties paminklas su įrašais apie svarbiausius krašto įvykius ir šiuose įvykiuose pasižymėjusius kraštiečius, yra Tūbinių unikalios istorinės atminties branduolys, materializuotas atliktų tyrimų ir sukauptos istorinės medžiagos pagrindu, kad garbinga krašto istorija būtų žinoma, o nusipelnusių žmonių pasiaukojimas ir atminimas būtų gerbiamas, saugomas kad išliktų ateities kartoms.

Artimoje perspektyvoje tikimasi pratęsti istorinės atminties įamžinimą ir tinkamai išreikšti pagarbą:

  • Tūbinių krašto politiniams kaliniams,  kalėjusiems už ištikimybę tėvynei,
  • tremtiniams-mokytojams, auklėjusiems jaunimą tarnauti Valstybei ir dėl to nukentėjusiems,
  • ginkluoto pasipriešinimo dalyviams-partizanams, nenusilenkusiems ir kovoje su okupantu paaukojusiems gyvybes.

Šiuo metu Tūbinių krašto okupacijos ir pokario laikotarpis, tremtinių prisiminimai papildomi nauja medžiaga. Šių įvykių įamžinimui siūloma Tūbinėse pastatyti atskirą, galbūt ažuolinį architektūrinį akcentą, arba kryžių. Tikimės kad atsiras prisidedančių prie šio projekto ir prie būtinos diskusijos ką, kaip ir kurioje vietoje jį pastatyti.

Prisidėkime prie tolesnio Tūbinių krašto istorijos atskleidimo ir  paveldo saugojimo. 

Atsiliepimus, siūlymus ir pastabas galima teikti parašant žinutę skyrelyje  Siūlykite idėjas

Pagarbiai,

Augenijus Bendikas


RĖMĖJAI: 

TŪBINIŲ ISTORIJA + Paminklo atstatymas, atminties stelų paminklo statyba

(Pildoma rėmėjų nuotraukomis ir tekstais...)

8.JPG

Rimantas Knyzelis, visuomenininkas ir Šilalės krašto patriotas. Jo palinkėjimai 2012 m. giminės susitikime buvo reikšmingi ir toliaregiški.

Su_Juozu_Noreika_iš_Kiaukų-Natkiškių.jpg

Juozas Noreika, gimtojo krašto gerbėjas, prisiminimų apie Kiaukus autorius, 2014 m. kraštiečių susitikimo organizatorius. Kiaukai-Natkiškės, Tūbinės, 2018

Jonas_Žilys_2019_m.jpg

Jonas Žilio karo įvykių prisiminimai  po daug metų, kaip šiandien. Dargaliai-Rietavas, 2018 m

Stasys_Žilys.jpg

Prelatas Stasys Žilys, prisimena savo gyvenimo pradžią Dargalių k. Dargaliai- Roma-Vatikanas, 2016 m.

Beinorius_Jaunieji_ūkininkai.jpg

 

 

 

 

 

Jonas Beinorius, buvęs Jaunasis Dargalių k Jaunųjų ūkininkų ratelio narys., prisiminimai apie senkapius ir pokario laikus, Payžnys, 2016 m.

Marija_Juškytė_Petrauskienė_Šiauduva.jpg

 

 

 

 

 

Marija Juškytė Petrauskienė, Dargaliai-Šiauduva, 2018 m.

Petroko_dukros_prisiminimai.jpg

 

 

 

 

 

Vladislava Petrokaitė Sankalienė(1926-2020) po daug metų pasidalijo prisiminimais apie savo tėvą savanorį, Vyties kryžiaus kavalierių, tapusį politiniu kaliniu Vorkutoje ir pasirūpino, kad garbinga jo kova nebūtų pamiršta. Kalniškiai-Šilalė-Tūbinės, 2019m.

Dapkus_Alfonsas_Jakaičių_k._2018_m.jpg 

Alfonsas Dapkus, nuolatinis Jakaičių k. gyventojas, prisimena ir kolūkio kūrimo laikus, 2018 m

Knyzeliai_Maryte_ir_Aloyzas1.jpg

Marytė ir Aloyzas Knyzeliai, Tūbinės, 2016 m.

Elena_Lukošienė_Tūbinės_2016_m.jpg

Elena Pintverytė Lukošienė, Tūbinės, 2017 m

Jonas_Daukilas_Tūbinėse_2019_09_01.jpg

Jonas Daukilas, Tūbinėse, 2019 09 01

Salomėja_Pintverytė_Linkienė_su_savo_klase2.jpg

 

 

 

 

 

 

 

Mokytoja Salomėja Pintverytė Linkienė

Marytė_Vėlavičienė.jpg

Marytė Vėlavičienė, Kiaukai, 2018 m.

Kun._Remigijaus_Monstvilo_mama.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kun R. Monstvilo mama Beržinytė Monstvilienė, Klekniškė-Stungaičiai, 2019m.

Su_dailininke_Laima_Junduliene_2019_03_021.jpg

Tremtinė, Tūbinių mokytojo A. Račkausko dukra, Laimutė Jundulienė, prisiminimų "Prisikėlę gyventi" autorė, apžiūri antrajam svarstymui Heraldikos komisijai paruoštus naujus Tūbinių herbo varijantus, Kiaukai-Alytus-Vilnius, 2019 m.

Laimutė_Račkauskaitė_Jundulienė_pasirinko_alternatyvūjį_herbo_varijantą.jpg

Laimutė Jundulienė pasirinko  Tūbinių herbo varijantą su kalvarijų koplyčiom, kurio  kontūras iš eglučių, 2019 m.

Aleksandras_M._Belanas_protėviai_Kažukauskai.jpg

Aleksandras M. Belanas protėvių Kažukauskų kilusių iš Bytaučių, atvyko ieškoti iš Maskvos, 2019 m.

Trijonytė_Musvytienė.jpg

 

 

 

 

 

Jadvyga Trijonytė Musneckienė, Kiaukai-Tauragė, 2018 m.

Meškauskaitė_Račkauskienė_prie_savo_darbo_pavyzdžių.jpg 

Adelė Meškauskaitė Račkauskienė, prie savo rankdarbių. Paakmenis-Šilalė 2019 08 07

Aldona_Višinskytė.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 Aldona Višinskytė, Tūbiniai, 2016 m

2.JPG

 

 

 

 

 

Bronė Mačaitienė, Pajorubynio k.,2012 m.

Albina_Grybienė.jpg

Albina Grybauskienė, Pajorubynis, 2018 m.

Rėmejai_iš_Lenkijos.jpg

Liudvikas ir Mazija Fetingiai, Mielecin, Lenkijos Respublika, 2018 m.

Tomasz_Fetings_ir_jo_senelės_archyvas.jpg

Tomasz Fetigs, Hamburgas, Vokietija

K._Kundrotas_Šiauduva_Šiauliai.jpg

K. Kundrotas, Šiauduva-Šiauliai

Kun. kan. Algis Genutis1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kan. Algis Genutis pašventino A. Bendiko koplytstlpį, pastatytą šalia buvusios Balsių pradinės mokyklos Laurinavičių sodyboje, Balsių k. LR 100-etis, 2018 m.

Su_Brazauskiene_Prie_senūjų_Šimučių_svirno_2019_m.jpg

Jūratė Brazauskienė, Šėrikų k. Leonardo, Prano, Stasio, Juzefos ir visos Šimučių šeimos nuotraukos ir išsaugoti dokumentai, 2019 m.

Juozas_ir_Pranciškus_Jurgučiai_kraštiečių_susitikime_2014_m.jpg

Juozas ir Pranciškus Jurgučiai kilę iš Kiaukų, aukojo lėšas ir darbą restauruojant Šv. Veronikos kolyčią kapinėse, įrengiant laiptus,  rekonstruojant kapinių tvorą, remontuojant bažnyčią

Stasys_Pudzevis_Beržės_kaimas_kryždirbys.jpg

Stasys Pudževis, kryždirbys, Panerotis-Beržė, 2018 m.

Alfonsas_su_Kan._A._Genučiu_2013_m.jpg

Alfonso Rūpintojėlis kun. Kan. A. Genučiui nuo parapijiečių, 2013 m.

Vladas_Montrimas-saulutė1_2015_m.jpg

Seniūnaičio Vlado Montrimo rankose(kairėje) senoji, dešinėje Augenijaus rankose naujoji saulutė paminklui, 2015 m.

 Viršilienė_2014_m.jpg

Jurgita Viršilienė. Vyriausioji specialistė (Kultūros paveldo apsauga), Tūbinės, 2014 m.

Benjaminas_prie_paminklo.jpg

Benjaminas Bendikas prie Tūbinių paminklo, 2018 08 19.

Būgno_apžiūra11.jpg

Brolių Benjamino ir Augenijaus susitikimas su kan. Šilalės bažnyčios klebonu aptarnaujančių Tūbines A. Genučiu, 2013 m. birželis.

Kristina_Poliutėnė_ir_Darius_Trijonis_Tūbinėse.jpg

Kristina Macikaitė Paliutienė, prisiminimų autorė ir  Kun. Darius Trijonis 2014 m. kraštiečių susitikimo organizatoriai ir vedėjai. Kiaukai- Telšiai-Vilnius, Tūbinės. 

 2017 m. Darius Trijonis konsekruotas Vilniaus Vyskupu.

Vladislovas_Juškys1_Žemaičių_Kalvarijos_2017_m.jpg

Vladislovas_Juškys.jpg

Vladislovas Juškys gimtinę aprašė poetinėmis eilėnis, Dargaliai-Žemaičių Kalvarijos, 2017 m

Dapkai_Algirdas_ir_Antanas.jpg

Algirdas ir Antanas Dapkai, Laisvės kovų metu netekę savo tėvo Petro, Jakaičiai, Tūbinės, Šiauliai, 2018 m.

Mikalauskienę_Tūbinių_k.jpg

Dargužytė Mikalauskienė, Tūbinės, 2018 m.

iš_iphono_6plius_2016_11_20_Pranas_Jakas.jpg

Pranas Jakas išsaugojo senūjų Tūbinių gyvenimo  nuotraukos, 2016 11 20

Mykolas_Pronckus_Plungė.jpg

Mykolas Pronckus, prisiminimai ir apie Tūbines: "Gyvenimo prasmės beieškant", Tūbinės-Plungė, 2019 m.

Bizonu_ranca-Irena_Platakiene_su_dukra.jpg

Bizonu ranča, Kelmė, Irena Knyzelytė Platakiene su dukra, 2018m.

Stasys_Pudževis_Beržės_k.jpgKryždirbys Stasys Pudževis, Tūbinės-Beržė, 2018 m.

Ona_Jackutė_Dapkiene.jpg

Ona Ona Jackutė Dapkiene

Vida_Sakalauskienė_-Kiaukai_Trijoniai2.jpg

Vida Sakalauskienė, Trijonių sodybos ir Kiaukų gyvenimo prisiminimai, 2018 m.

Aldona_Žilienė_ir_Dajorai.jpg

Birutė ir Stasys Dajorai, Aldona Vilkanauskaitė Žilienė Panerotis-Klaipėda, Rietavas, 2017 m.

Birutė_Mockuvėnė.jpg

Birutė Mockuvienė, Paneročio k., 2016 m.

Su_Kazimiera.jpg

Kazimiera Kauliūtė Zarankienė, prisiminimų apie Pajorubynio k. autorė, Tauragė, 2012 m.

Navickas_Kalniškiai_apie_kunigo_Zdanavičiaus_brolį_Vladą_-Sibiras_Kaštauniškė.jpg

Juozapas Navickas, 2019 m. Prisiminimuose Kalniškiai,  kunigo Zdanavičiaus brolio Vlado tremtis  ir Tūbines, 2019 m.

Angelė_Mačaitytė_Vilkanauskienė11.jpg

Angelė Mačaitytė Vilkanauskienė. Paakmenio k. prisiminimai ir nuotraukos, 2017m

Zalcienė_95_m_Pajorubynis1_2018m.jpg

 Su Pajerubinio senole Zalciene, 2018 m.

Meškauskaitės_pasalkojimas_Kiaukai.jpg

Meškauskienė (Martyno žmona)Petrauskaitė, Paakmenis, 2019 m.

Petras.jpg

Petras Noreika, Kiaukų k. istorija, 2012 m.

Mėta_Višinskytė.jpg

Mėta Višinskytė su vyru, 2016 m.

Iš_Albinos_vilkanauskaites_034.jpg

Albina Vilkanauskaitė Jokubauskienė, Pagėgiai, prisiminimai apie Girininkų k., 2016 m.

 Aleksas1.jpg

Aleksėjus Marciukovas, Pajerubynis, 2018 m. 

Liuda_Visnantaitė_Pajerubynis_Iždpnai.jpg

  Liuda Visnantaitė, Pajerubynis Iždpnai, 2018 

Alfonso_darbas_LR_100-mečiui1_1918-2018_m.jpg

Koplytstulpis su šv. Kazimiero skulptūra, Alfonso Bendiko dovana Balsių k.

Kiaukai_Noreikų_sodyba_2018_m.jpg

Rūpintojėlis Noreikų sodyboje, Kiaukų k., 2018 m

Pusseserės_Bronė_Jankauskienė_ir_Danutė_Mikalauskienė_2019_m.jpg 

Bronė Kasiliauskaitė Jankauskienė iš Deblių vienkiemio ir Danutė Mikalauskienė iš Balsių, 2018 m.

Žydrūnas_ir_Sigita_Bendikai_anūkas_Neitonas1.jpg

Žydrūnas ir Sigita Bendikai,  darbais ir lėšomis prisidėję prie daugeliio darbų atgaivinant Tūbinių paveldą 

Marytė_Knyzeliene-mokytoja.jpg

Mokytoja, Marytė Knyzelienė nuolat prižiūri Tūbinių kryžių, stovintį netoli jos sodybos, 20 m.

Albinas_Kentra_Tūbinėse2.jpg

LDK Vytauto paminklo atidengimo šventė 2015 m. nufilmuota kartu su legendine asmenybe, Šilalės garbes piliečiu, Albinu Kentra, atvykusiu iš Vilniaus su Lietuvai pagražinti Draugijos atstovais.

Pranciškus_Trijonis_Tūbinės_2015_m.jpg

Pranciškus Trijonis ir jo kapela, Tūbinės 2015 m

Stasė_Jurgutytė_Kiaukai-Klaipėda_2015_m.jpg

Stasė Jurgutytė su dukra , Kiaukai-Klaipėda 2015 m.

Juozas_Noreika_Kiaukai_neatsiliks.jpg

Juozo Noreika, istorijos ir paminklo Atminties stelų rėmėjas, perdavė  limkėjimus nuo Kiaukų k.


Stelų_atidengimas.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

Tūbinių istorijos Atminimo stelų atidengimo ceremonijos akimirka. Nuotraukoje istorijos Atminties stelų rėmėjai Roma Girčienė, Vladas Montrimas, ir Šilalės kaimiškosiuos seniūnijos seniūnas Stasys Lidžius, 2019 09 01

Tūbinių_Atminties_stelų_statyba-paminklo_nuotrauka-broliai_Augenijus_ir_Benjaminas.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tūbinių istorijos Atminties stelų statyba, 2019 08 22 d.


Fotografai palikę savo darbų Tūbinių istorijai

 Jaunieji_fotografai_iš_P._Gumuliausko_archyvo.jpg  Fotografas_Petras_Gumuliauskas.jpg

Petras Gumuliauskas, Laisvės kovų dalyvis, politinis kalinys, fotografas

 Jaunieji fotografai, iš P. Gumuliausko archyvo

Vladas_Vilkanauskas_fotografas1.jpg Fotografas_nežinomas1.jpg

Vladas Vilkanauskas, Girininkų kaimas, 1952 m.

 Nežinomas fotografas, Dargalių k. Iš M. Petrauskienės rinkinio

 Alfonsas_Bendikas_fotografas.jpg Valauskas_Kazys_fotografas.jpg

Alfonsas Bendikas fotografas, apie 1964 

Kazys Valauskas,  fotografas, apie 1965 m.

   Filnuotojas_V._Liatukas-j-b_2012_m.jpg

Filnuotojas Vaclovas Liatukas, 2012 m

Jonas_Baltikauskas_nuotraukos_ir_filmuota_medžiaga_iš_paukščių_skrydžio.jpg

Jonas Baltikauskas, Kaunas, 2018 m.

 Filmuotojas_Albinas_Kentra_Tūbinėse1_2015_m.jpg

Laisvės kovų dalyvis, Nepriklausomybės metraštininkas, Laisvės premijos ir kitų apdovanojimų laureatas Albinas Kentra, įamžino ir Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo šventę Tūbinėse, 2015 m. Tradiciškai filmas saugomas A. Kentros archyve, ir jo dar niekas nematė.


1992-2010-2020 metai

Su_tėvu3_1989.jpg

1989 m. rugpjūtis, brolio Alfonso 40 m. jubiliejus Mažeikiuose. Tai viena iš nedaugelio nuotraukų kur mes su tėvu šalia. 

Alfonsas Bendikas, 78 m.  Brokštėnų k. ūkininkas, išsaugojęs senelio emigranto Povilo prakaitu uždirbtą ūkį, paliko šį pasaulį žydint dideliam obelų sodui ir banguojant suvešėjusiam nuosavam tėviškės javų laukui. Nuo paskutinio jo pamokymo kaip tvarkyti gimtinę ir jos aplinką, buvo praėję vos dvi savaitės. Lemtinga buvo 1992 05 15 dienos popietė.

Su_Artūru_Povilaičiu_praktikuojančiu_aktoriumi_filme_įkūnijusį_vyskypą_J._Staugaitį-j-b.jpg

 Artūras Povilaitis(dešinėje), Vilnius, 2017 m.

Artūras, žmoną suradęs iš buv. Payžnio k.  gyventojo Petro Luganeckio palikuonių tarpo, tapęs krašto istorinių paieškų rėmėju, kartu išklausė mano tėvo pamastymų kaip tvarkyti ūkį ir kur yra tikroji gimtinės  ir gimtosios žemės vertė. Toks pokalbis įvyko atvykus į gimtinę Brokštėnuose,  kartu su Artūru, 1992 05 02 d.

Iki paskutinės gyvenimo dienos buvo likę dvi savaitės. Tėvo ir jo šeimos gyvenimas ir pamokos prisidėjo prie  Tūbinių  istorijos atsiradimo.


Tūbinių istorijos atgarsiai

Katalogas "Žuvusiems už Lietuvos laisvę"

Karo muziejaus katalogas1, 2019 04 01.jpg 

Nuotraukoje Vytauto Didžiojo Karo muziejaus istoriko Edvino Vaidoto paruoštas ir išleistas katalogas "Žuvusiems už Lietuvos laisvę". Rankose laikomas egzempliorius muziejaus padėka už istorinės atminties sklaidą ir suteiktą informaciją, 2019 04 01.

               

Karo muziejaus katalogas01, 2019m.jpg 

Katalogo "Žuvusiems už Lietuvos laisvę" viršelio nuotrauka. Kataloge patalpinta informacija ir nuotraukos apie tarpukaryje Tūbinėse stovėjusį, 1964m nugriautą ir 2015 m. atstatytą Tūbinių paminklą.


Vakaras su senąja Klaipėda

 

Augenijus Bendikas nuotrauka.

 

 

Žemaičio_didžuvė-Mėlynasis_banginis1.jpg

 
 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įkūnijo vyskypą  J. Staugaitį. 

Lietuvos Valstybės 100-ečio proga garsių aktorių Atkuriamoje Nepriklausomybės Akto Signatarų nuotraukoje Tūbinių istorijos rėmėjas, Artūras Povilaitis įkūnijo vyskypą J. Staugaitį.

Signatarai_J._Staugaitis_ir_Artūras_Povilaitis_aktorius.jpg

Vyskupas, vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Justinas Staugaitis

Artūras Povilaitis.  Lietuvai Pagražinti Draugijos Vilniaus Valdybos narys, aktorius

Vyskupas, signataras J. Staugaitis 2 kartus, 1928 m. ir 1937 m. vizitavo Tūbinių parapiją.


Lietuvai_Pagražinti_Draugija_Vilnius_2015_m.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvai Pagražinti draugija daugelio tautinių patriotinių ir švietėjiškų iniciatyvų rėmėja. Nuotraukoje draugijos Vilniaus Valdyba, 2016 m.

Artūras Povilaitis nuotraukoje stovi su vėliava rankose. Draugijos Valdybos narių tarpe žymūs Lietuvai nusipelnę žmonės, iš kurių bent trys draugijos atstovai pritardami Tūbinių istorinio paveldo atgaivinimą, įvairiomis progomis lankėsi Tūbinėse.

Augenijaus_darbo_vietoje_gimė_paminklas1.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tūbinių istorijos atminties stelų paminklo projektas, simbolinis daugelio valandų kūrybinio darbo rezultatas. Šiauliai, 2019 m.


Apie Tūbines

Trumpa istorijos apžvalga

Tūbinės paskutiniuosius keliasdešimt metų tam tikra prasme tapo užmiršta teritorija: keli epizodai knygose apie Šilalės kraštą, po kelias eilutes enciklopedijose. Miestelio centre stovėjęs  Nepriklausomybės paminklas buvo nugriautas, dar visai nesenai nebuvo jokio istorinio akcento, primenančio apie čia gyvenusius žmones ir buvusius įvykius. Nors Tūbinės pirmą kartą paminėtos dar 1561 metais, knygose randame tik padrikas žinias apie krašto dvarus, jų savininkų dalyvavimą 1831 m. sukilime, Tūbinių bažnyčios ir Kryžiaus kelio atsiradimo istoriją. Šios žinios sukauptos daugumoje iniciatyvių kraštiečių, išleidusių gal 10 knygų apie Šilalės kraštą dėka. Nemažai prisidėjo Tūbinėse dirbę kunigai. Tačiau nėra rimtesnių istorikų darbų, skirtų Tūbinėms, išsamesnio istorijos archyvų nagrinėjimo. Humanitarinių m. dr. Asta Giniūnienė, Monografijoje: „Kryžiaus kelias Lietuvoje, XVIII a. pradžioje“, išleistoje 2013 metais, surinkusi vertingos istorinės medžiagos apie Lietuvos kalvarijas, aprašė ir Tūbinių kalvarijų atsiradimą ir kokie, „visame Raseinių paviete“, buvo garsūs Tūbinių atlaidai.

Daugiau kaip šimtą metų net du Tūbinių bažnyčios būgnai žadino kaimo žmones į Velykų šventes, su „Kristaus kareivių“ rikiuotėmis, įtaigiais kunigų pamokslais ir iškilmingais Šv. Kryžiaus kelio stočių apvaikščiojimais. O kur dar tituliniai Dievo Apvaizdos ir Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo atlaidai, Lietuvos Valstybės švenčių minėjimai, šaulių priesaikos prie Vytauto Didžiojo paminklo, šventės su sporto ir karinio parengimo varžybomis, jaunalietuvių ir pavasarininkų šventės su vaidinimais. Ypač įsimintinos iškilmingos garsiųjų Žemaičių ir Telšių vyskupų Pranciškaus Karevičiaus ir Justino Staugaičio vizitacijos. Vyskupus pasitikdavo šaulių būrio raiteliai, gėlių girliandomis puošti bromai, gausaus bažnytinio choro giesmės, pučiamųjų orkestro dūdos. Švenčių metu Tūbinėse, net keliose vietose vyko gegužinės, su giminių vakarojimais prie tradicinio bendrojo stalo, kurį atstojo miško samanos ir lauko pieva pamiškėje.

Bažnyčios statytojai ir 1831 m. sukilėliai

Tūbinių krašto žmonės ir istorinė praeitis užfiksuota senose foto nuotraukose stebina savo geografija, o trumpos žinutės jose dvasiniu turiniu, meile savo kraštui ir begaliniu tikėjimu ateitimi, kuris tūbiniškius lydėjo nuo pat seniausiūjų laikų. Didelę dvasios stiprybę reikėjo turėti, kad imtis Tūbinių bažnyčios, Šv. Kryžiaus kelio kalvarijų statybos, aukojant tam savo lėšas ir žemę, kaip tai padarė Tūbinių dvaro savininkai Ignotas ir Teklė Jacevičiai. Jų sūnus Anupras Jacevičius, jaunas išsilavinęs žmogus, mokslo siekęs Kražiuose ir Vilniaus Universitete, tikėdamas laisvės siekiais dalyvavo 1831 m. Lietuvos Lenkijos sukilime, sumaniai vadovavo Žemaitijos krašto sukilėliams. Sukilėlių kovų istorijose atrandamas ir Tūbinių pėdsakas, A. Jacevičiaus būrys atsitraukdamas trumpam buvo apsistojęs netoli tėvų dvaro esančiame Tūbinių miške. Tačiau, žandarams persekiojant, sukilėliai įkurdinę sužeistuosius, buvo priversti trauktis tolyn iš Lietuvos į Prūsiją. Tūbinių dvaro paveldėtojas A. Jacevičius atsidūrė Prancūzijoje, kur kiek vėliau su savo pirmosiomis atžalomis pas jį atvyko žmona Rožė Jacevičienė. Emigracijoje Jacevičiai dar susilaukė šeimos padidėjimo net iki 7 vaikų. Analogišką kelią nuėjo Anupro Jacevičiaus bendražygis ir giminaitis Vladimiras Dionizas Gadonas, Kražių mokyklos mokinys, žymus valstybininkas, tapęs 1931 m. sukilimo Žemaitijoje valdžios pirmininku. Trečias bendražygis,  vienas sukilimo vadų  Dargalių dvaro savininkas Juozapas Rimkevičius, taip pat mokęsis Kražių mokykloje, dirbo Raseinių apskrities Pilies teisme. 1831 m. sukilime organizavo sukilėlių būrius Raseinių apskrityje. Tų pačių metų balandžio mėn. J. Rimkevičius buvo paskirtas Žemaitijos patrankų liejyklos, ginklų ir parako dirbtuvių viršininku, vadovavo sukilėlių pulkui, turėjo pulkininko laipsnį. Šioje 1831 m. sukilimo istorijoje atžymėtinas Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, davęs leidimą patrankų liejimui panaudoti bažnyčių varpus. 1832 metais J. Rimkevičius taip pat atsidūrė Prancūzijoje. Nansi miestelis Prancūzijoje, kurio kapinėse amžinojo poilsio atgulė Anupras ir Rožė Jacevičiai, taip pat Vladimiras D. Gadonas, buvo tarsi prieglobsčio sala daugeliui sukilimo dalyvių, turėjusių ir kilmingų šaknų. Iki šių dienų šiame Prancūzijos miestelyje, kaip ir daugelyje kitų Europos miestų, išlikę Lietuvos Didžiosios Kunigakštystės pėdsakai, didikų Leščinskų statyti rūmai su LDK herbais, menami jų giminystės ryšiai su Prancūzijos Valdovais. Anupras Jacevičius, tituluojamas lenkų generolu, gyvendamas Prancūzijoje apie sukilimą parašė savo prisiminimus. Išlikęs Prancūzijoje gyvenusių emigrantų sukilėlių susirašinėjimo laiškai, padėje apie sukilimą daugiau sužinoti, nepamiršti jų žygių, ir įamžinti jų atminimą.

Tūbinių krašto Savanoriai

Paskelbus 1918m vasario 16-osios LR Nepriklausomybės Aktą iš esmės buvo kuriama nauja valstybė, kurią reikėjo įtvirtinti ir apginti. Mūšiai ginant kraštą įsisiūbavo net keliomis kryptimis: su bolševikais iš rytų, su lenkais iš vakarų ir su Lietuvos teritorijoje plėšikaujančiais vokiečių kariuomenės likučiais, vadinamais "bermontininkais". Į skubų vyriausybės kvietimą, į gynėjų gretas įsijungti savanoriais, atsiliepė  ir Tūbiniškiai. Pavyzdį čia rodė Kalniškių kaimo gyventojai, iš kurio ginti Nepriklausomybės savanoriais išėjo net 5 vyrai. Visi jie LR valstybės Prezidento A.Smetonos buvo apdovanoti Savanorio Kūrėjo medaliais. Už drasą ir narsumą kovose pasižymėjęs Kalniškių km. gyventojas, savanoris Antanas Petrokas tapo Lietuvos karžygiu, apdovanotas I-jo laipsnio Vyties Kryžiumi.

1919 m pabaigoje, į naujai kuriamos Lietuvos kariuomenę ginti tėvynės sienų buvo pašaukti pirmieji šauktiniai, tarp kurių tūbiniškiai Petras Macas ir Stasys Vištartas. Nepriklausomybės kovoms aprimus, dalis buvusių savanorių papildė šauktinių gretas, dalyvavo formuojant pirmuosius reguliariosios kariuomenės pulkus. Vėliau, grįžę iš tarnybos, buvo aktyvūs Tūbinių šaulių būrio veikloje, rodė ištikimybės tėvynei pavyzdžius mokinių ir jaunimo tarpe.

Tūbinių parapijos įkūrimas, kun. Domininkas Masiulis

Ankstyvuoju Nepriklausomos LR laikotarpiu Tūbinėse vyko intensyvus visuomeninis kultūrinis gyvenimas. Jame dalyvavo daug patriotiškai nusiteikusio  jaunimo, veikė paštas, pradžios mokykla, biblioteka, bent trys  parduotuvės. Svarbus visų aplinkinių kaimų kultūrinis centras buvo Tūbinių bažnyčia. Žmonės čia rasdavo ne tik dvasios ramybę, bet ir tuokėsi, krikštijo vaikus, giedojo gausiuose giesmininkų choruose, dalyvavo įspūdingose religinių švenčių procesijose, Kalėdų ir Velykų šventėse. Šalia, smėlio kalnelyje esančiose kapinėse, Tūbinių ir aplinkinių kaimų gyventojai nuo seniausių laikų laidojo savo artimuosius. Būtent pagal tokius žmonių bendrystės kriterijus 1926 metais, Lietuvos bažnyčiai įgijus savarankiškumą, buvo pertvarkomos vyskupijos ir dekanatai, steigiamos naujos parapijos. Tūbinių parapija, vyskupo J. Staugaičio dėka, Telšių vyskupijos kurijos sprendimu, įkurta 1937m. rudenį. Pirmasis klebonas ir parapijos įkūrėjas kun. Domininkas Masiulis į parapijos tikinčiuosius kreipėsi ir spausdintu žodžiu, savo leidžiamame  laikraštėlyje "Tūbinių parapija". 1938 metais, trumpai aprašęs Tūbinių bažnyčios istoriją, jis išvardijo net 19 iki to laiko Tūbinėse dirbusių kunigų, kad "visi jie laimingai čia dirbo ir nei vieno nėra Tūbinėse mirusio ir  palaidoto". Tačiau nei V. Juzumas, aprašęs savo Žemaičių vyskupijos istorijoje Tūbines, nei kun. D. Masiulis nepaminėjo apie istorinę bažnyčios statytojų dvarininkų Jacevičių kapavietę, kuri buvo čia pat šventoriuje, Šv. Kryžiaus koplyčios rūsyje. Tik atsitiktinumo dėka, Jacevičių kapavietė 2014 metais buvo patvirtinta archyvų dokumentais ir  iš naujo atrasta.

Kunigai kilę iš Tūbinių krašto

Tūbinėse vyravusi žmonių bendrystė ir dvasinė atmosfera padėjo pagrindus išaugti  gabiems mokytojams, meno ir visuomenės veikėjams taip pat jaunuoliams, pasirinkusiam kunigystės kelią, kopusio bažnytinės hierarchijos laiptais. Tai gerb. prelatas Stasys Žilys ir kun. Vladislovas Juškys iš Dargalių. Tame pačiame Dargalių kaime savo mamos tėviškę Meškauskų sodybą lankė St. Žilio ir tūbiniškio Vytauto Radžiaus vidurinės mokyklos ir kunigų seminarijos mokslo draugas, Barboros Meškauskaitės Rubšienės sūnus, būsimas žymus švento rašto profesorius ir vertėjas, prelatas  Antanas  Rubšys. Iš Tūbinių krašto, Kaštaunalių k. kilusios ir Veiviržėnų bažnyčios šventoriuje palaidoto kun. Antanas Zdanavičiaus mamos ir giminės šaknys.

Šių garsių krašto žmonių pėdomis sekė jaunoji karta. Jos atstovas, Klekniškės kaimo gyventojo Vlado Monstvilo šeimoje užaugęs Lietuvos karininkas, mjr. Remigijus Monstvilas dvasiniame kelyje pasiekė LR Karinių jūrų pajėgų vyresniojo kapeliono rango. Kunigas Darius Trijonis 2017 metais gruodžio 16 d. konsekruotas  Vilniaus Vyskupu, Viešvilės Kristaus Atsimainymo parapijoje dirba kun. Kęstutis Pajaujis. Šilutės ir aplinkinių Vanagų, Pagėgių ir Rukų Evangelikų Liuteronų bažnyčios parapijas  aptarnauja klebonas Remigijus Šemeklis. R. Šemeklio mama Jadvyga Gudauskaitė, D. Trijonio ir K. Pajaujo tėvai kilę iš Tūbinių parapijos Kiaukų ir Paakmenio kaimų.

Okupacijos Lietuvoje ir Tūbinės

Įsigalėjęs  bolševizmas nutraukė natūralų Lietuvos ekonomikos ir visuomenės gyvenimo vystymąsi. Statant sovietinį "šviesų rytojų" nuo sovietinės valdžios nukentėjo stambesnieji Tūbinių apylinkės ūkininkai, buvo nusavintas inventorius, arkliai, ūkiniai pastatai, nusavinta didžioji dalis aktyviausių ūkininkų tremtinių turtas, griaunamos gyventojų kultūrinės ir dvasinės vertybės. Panaudojant visą arsenalą prievartos elementų vykdoma kolektyvizacija atimant žemę, vėliau įsisiūbavo sodybų ir vienkiemių griovimo vajus, priverstinai formuojant gyvenvietes. Ypač nuo sovietmečio nukentėjo Lietuvos dvasininkija ir aktyvioji bendruomenės dalis. Įkalinti arba atsidūrė Sibire dauguma Tūbinių šaulių, mokytojų, kentėjo kunigai. Buvęs aktyvus šaulys kun. Stasys Aužbikavičius buvo stribų nužudytas Kaltinėnuose,  Tūbinių parapijos įkūrėjas kunigas Domininkas Masiulis dirbęs Tūbinėse, 1944 m. žuvo Vėžaičiuose važiuodamas dviračiu neaiškiomis aplinkybėmis. Kun. Antanas Jurgaitis, aktyvus kovotojas su tikėjimo prievarta, puikiai užsirekomendavęs Tūbinėse organizuojant religinių švenčių procesijas, iš Tūbinių buvo skubiai iškeltas, vėliau taip pat pakliuvo į sovietinius lagerius. Toks pat likimas ištiko savanorį, apdovanotąjį  Vyties kryžiumi visuomenėje labai gerbiamą, aktyvų šaulį Antaną Petroką. 1945 m., pasitraukus vokiečiams ir artėjant Raudonajai armijai, kartu su kitais šauliais atsidūręs tarp birželio sukilimo dalyvių, tą patį 1945 m. birželio mėn. saugumiečių buvo suimtas, įkalintas, vėliau išvežtas į  Vorkutą, kur gyveno nežmoniškmis  salygomis ir patyrė gyvybės ir mirties išbandymus. 10-ies metų bausmės laikui pasibaigus ir praradęs sveikatą A. Petrokas dar ilgus metus negalėjo sugrįžti į tėviškę.

Tūbinių istorija tarsi sustojo karų kryžkelėje, didžiųjų valstybių grobuoniškose tautų dalybose, karo siaube, gaisro pašvaistėse, nekaltųjų kaimo žmonių aukose, pasmerktųjų dejonėse net dvejose masinėse kapavietėse Tūbinių miške ir galbūt vienintelio išsigelbėjusio žydų berniuko, ištrūkusio į laisvę iš kapo duobės liudijimas. Jį priglaudė lietuvių Šilaliečių Lašų šeima, vėliau, Payžnio kaimo gyventojo Stasio Šimučio brolio Prano Šimučio šeima, ūkininkavusi Šėrikų kaime, išleidusi jaunuolį į mokslus. Karui pasibaigus drama toliau tęsėsi okupantų šūviais iš pasalų medžiojant kylančio ginkluoto pasipriešinimo dalyvius, visaip trukdžiusius priverstinį kolūkių kūrimą, žiauriais stribų ir MGB „Raudonbarzdžio“ tardymais ir siautėjimais Laukuvos ir Kaltinėnų sulaikymo kamerose, ilgas valandas ir dienas kankinant ir marinant badu be vandens Tauragės „Šiūbartinėje“. Žuvę savo gimtosios žemės gynėjai-partizanai, pasiryžę iki mirties ginklu priešintis okupantui, buvo išniekinami miestelių aikštėse Skaudvilėje, Kaltinėnuose. Šviesiausių kaimo žmonių- mokytojų, ūkininkų, kunigų suėmimai, kalinimas ir trėmimas į Sibiro Vorkutos, Kazachstano ir Tolimųjų Rytų krašto kalėjimus ir lagerius, buvo ypatingai skaudus to laikotarpio reiškinys sėjantis baimę ir nepasitikėjimą. Šioje realybėje išlikusiems, be kaltės kaltiems artimiesiems dar ilgai reikėjo gyventi baimės apsuptyje, sąmonėje atgimstant praėjusio karo ir pokario siaubo vaizdams. Nebuvo šeimos, kurios nepalietė okupanto, karo ir pokario laikas. Niekas dabar nepasakys koks kaimo žmogaus sprendimas okupanto akivaizdoje tuo laiku galėjo būti teisingas. Pagarba pasirinkusiems laisvojo pasaulio idealus ir dėl to save paaukojusiems.

 Tūbinių mokytojai, tremtiniai

Ryškia gija Tūbinių istorijoje nuo prieškarinių laikų persipina iš Tūbinių parapijos kilę ir čia dirbę žinomi mokytojai. Dvarininko Juozapo Radžiaus šeimoje išaugo net keturi vaikai tarpukariu įgiję prestižinę mokytojo profesiją. Vienas jų  Vytautas Radžius, jaunystėje kartu su būsimu prelatu Stasiu Žiliu mokęsis Telšių kunigų seminarijoje, kunigu netapo, tačiau karo metu, pasitraukęs iš Lietuvos, dirbo Lietuviškoje giminazijoje Hiutenfeldo miestelyje Vokietijoje, vėliau emigravęs į Ameriką, tapo žymiu Amerikos Lietuvių išeivijos kultūros ir visuomenės veikėju. Vytautas Radžius už ilgametį lietuvybės ir tautinės kultūros puoselėjimą  emigrantų tarpe Amerikosje, apdovanotas Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžiumi. 2003 m. apdovanojimą įteikė LR Prezidentas Valdas Adamkus.

V. Radžiaus brolio, Kaune gyvenusio mokytojo  Apolinaro Radžiaus šeimoje išaugo žymus teatro režisierius Egidijus Radžius, kurio vardu pavadintas kultūros namų dramos teatras Kretingoje. Mokytoja dirbusi Albina Radžiūtė netikėtai mirė anksti, 1928 m. Jos sesuo Elena Radžiūtė Pronskienė, dirbusi mokytoja aplinkinėse mokyklose, 1945 metais apsistojo Tūbinėse, buvo Tūbinių pašto vedėja, vėliau Tūbinių mokyklos mokytoja. Jos šeimoje gimė ir augo būsimas žemės ūkio mokslų daktaras, vėliau LR seimo narys Mykolas Pronckus, kuris savo autobiografinėje knygelėje aprašė pokario vaikystės dienas, praleistas Tūbinėse. Juozapo Radžiaus šeima buvo per daug išsilavinusi, kad neužkliūtų po karo sugrįžus naujajai sovietiniai valdžiai. Garbaus amžiaus tėvai su dukterimis buvo išvežti į Sibirą. Į savo tėviškę sugrįžo tik dvi dukros, bet savo turto, namų taip ir neatgvovo.

Buvę Tūbinių  mokytojai, Tūbinių šaulių būrio kūrėjai Albinas ir Vincė  Monstvilai, vieni pirmųjų 1941 metais ištremti į Sibiro Komijos sritį, kur abu ten  ir mirė. Albinas Monstvilas 1943 m., Vincė Monstvilienė 1945 metais. Prieškaryje  žinomas mokytojas, gyvenęs Kadarių k. Adomas Kaulius taip pat vienas pirmūjų 1941 metais išvežtas į sovietiniu lagerius 10-čiai metų.

Šiltais prisiminimais Tūbinių krašto senoliai dalijasi apie savo mokytoją iš pašaukimo Antaną Račkauską, rengusį vaidinimus Tūbinių Pavasarininkų šventėse, čia mokytojavusį, vėliau savo namuose Kiaukų kaime atidariusį pradinę mokyklą, kuri mokinių skaičiumi buvo išaugusi net iki 4 klasių. Aktyvus ir gabus mokytojas A. Račkauskas, kartu su visa šeima patyrė sovietinę prievartą 1941m birželio 14 d. Kaip "pavojingas komunistinei ideologijai", kelionei į Sibirą  į gyvulinį vagoną buvo pakrautas   kartu su mažamečiais vaikais ir besilaukiančia žmona, kur išbuvo net  17 ilgų nepriteklio metų. Kartu vykusi dukra dėl badavimo ir  maisto medžiagų trūkumo tremtyje mirė, o kita dukra, dėl nežmoniškų kelionės salygų gimusi vos atvykus į tremtį, liko gyva tik stebuklo dėka, vėliau kamavo ligos, badavimas paliko randus visam gyvenimui, kuris  dėl tremtinių „trečiarūšių“ žmonių statuso sovietmečiu buvo ypač sunkus.

Po karo toks pats tremtinių likimas ištiko ir Tūbinių mokytojos Bronės Barauskaitės  Jurgutienės šeimą. Buvusi Maironio mokinė, dirbusi Tūbinių mokyklos mokytoja, šaulių būrio narė į Sibiro Komijos sritį ištremta kartu su vyru ir trimis mažamečiais vaikais. Į Lietuvą po skaudžių kančių ir netekčių grįžo tik su vienintele dukra Genute. Panašiu pokario laikotarpiu buvo ištremti jauna mokytojo Jono Paleckio šeima, mokytoja Purytė, kuri, gavusi perspėjimą ir pamokų metu pasišalinusi iš mokyklos, baudėjų buvo pagauta miškelyje netoli Tūbinių.

Garbingos mokytojo profesijos atstovais nuo prieškario laikų pasižymėjo Dapkų ir Pintverių šeimos, kurių šaknys Jakaičių ir Paneročio kaimuose. Mokytojais dirbo net keli Pajėrubynio kaime gyvenusios Zofijos ir Albino Kaulių šeimos nariai, panašias švietėjiškas profesijas rinkosi jų palikuonys. 

Lietuvos Laisvės kovotojas Leonardas Šimutis 

Įžymus laikraštininkas, uolus visuomenininkas ir ištvermingas kovotojas dėl Lietuvos išlaisvinimo Leonardas Šimutis, dar mokydamasis giminazijoje, vėliau emigracijoje Amerikoje, pirmojo pasaulinio karo metu, aktyviai įsijungė į išeivijos lietuvišką veiklą iš kurios nepasitraukė iki paskutiniųjų gyvenimo dienų. Kraštietis Leonardas Šimutis, Amerikos lietuvių tarybos(ALT-o) steigėjas ir pirmininkas, kaip vienas Amerikos lietuvių delagacijos vadovų net su penkiomis delegacijomis Lietuvos laisvės reikalais lankėsi pas JAV prezidentus, kovojo 1918 -1922m. dėl Lietuvos kaip Valstybės pripažinimo, vėliau dėl 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos aneksijos nepripažinimo Europos saugumo konferencijoje. Visa tai turėjo didžiulę įtaką Lietuvai Nepriklausomybę susigražinant 1990-aisiais po tik  daug metų. Už nuopelnus Lietuvai, 1937 m. Leonardas Šimutis Lietuvos Valstybės vardu buvo apdovanotas Gedimino ordinu.

Sajūdis ir atgimimas Tūbinėse

Politinei atmosferai šylant, 1987 metais, aktyvaus Tūbinių klebono Zenono Degučio, bendruomenės ir kraštiečių pastangomis, iškilmingai pasitiktas Lietuvos krikšto 600 m. jubiliejus. Tūbinių bažnyčios šventoriuje buvo pastatytas originalus koplytstulpių ansamblis, suremontuota kapinių koplyčia, rekonstruoti kapinių vartai, tvora, įrengti laiptai.

Atėjus Sąjūdžio vėjams Tūbinės vėl atgijo. Įsikūrė iniciatyvinė Sąjūdžio grupė, nukentėję nuo sovietinės valdžios tremtiniai, buvo kviečiami apie savo patirtį kalbėti organizuojamuose renginiuose Tūbinėse ir Šilalėje. Tuo laiku miestelyje buvo aptvertas išlikęs istorinis ąžuolas, pasodintas dar Tūbinių paminklo statybos metu 1928 metais. Istorinėje vietoje, pagrindinėje miestelio sankryžoje vykusiuose Sąjūdžio mitinguose buvo prisiminta solidi tarpukario istorija, vienijanti čia pat stovėjusio Nepriklausomybės paminklo reikšmė, prie kurio vykdavo įvairūs renginiai ir iškilmingi Valstybinių švenčių minėjimai. Dėl solidaus amžiaus, iš gyvenimo išėjus keletui aktyvesnių Sajūdžio  žmonių, Tūbinių paminklas nebuvo atstatytas. Prabėgo dar 25, naujosios Lietuvos Nepriklausomybės metai, kol buvusių Sajūdžio aktyvistų vaikams kilo mintis atlikti nepadarytą darbą, atstatyti nugriautą Tūbinių paminklą.

Istorinis paveldas

Tūbinių paveldo atgimimas prasidėjo nuo netikėto bažnyčios ir kalvarijų statytojų Jacevičių kapavietės atskleidimo 2014 m. vasarą. Prie šio įvykio prisidėjo kraštiečio Benjamino Bendiko  pateikti dokumentai gauti iš Lietuvos Valstybės Istorijos Archyvo(LVIA). Tais pačiais metais, kraštiečių ir bendruomenės iniciatyva, įvyko iškilmingas Tūbinių bažnyčios 190 m. jubiliejaus minėjimas ir bažnyčios statytojų Teklės ir Ignoto Jacevičių, taip pat kitų, kartu atrastų šeimos narių palaikų perlaidojimas. Už metų, 2015-aisiais, reikšminga paveldo atgaivinimo iniciatyva buvo pratęsta, įvyko Tūbinių Vytauto Didžiojo paminklo atidengimo šventė. Tūbinių paminklo atidengimas įsiliejo į šventinių renginių ciklą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti. Vėliau, seniūnijos, bendruomenės ir kraštiečių pastangomis atlikta daugiau darbų, įprasminant istorinę atmintį ir grąžinant gyvenamają aplinką. Rekonstruotos  Šv. Kryžiaus koplyčia, dvarininkų Jacevičių šeimos kriptos esančios rūsyje, suremontuotos išlikusios 4 šv. Kryžiaus kelio koplytėles, pakeista šventoriaus tvora, restauruota bažnyčios nukryžiuotojo skulptūra ir apsidė, pagaminta nauja bažnyčios Apvazdos Akis. Kraštiečių ir vietos gyventojų pastangų dėka buvo sukauptas gausus istorinių nuotraukų archyvas apie Tūbines, Tūbinių parapijos kaimus, iškilių kraštiečių gyvenimą ir darbus. Didelė dalis surinktos medžiagos, prisiminimai  ir nuotraukos, taip pat medžiaga apie svarbiausius įvykius atstatant paveldą, yra talpinamos elektronineje erdvėje ir prieinama visiems besidomintiems.

Tūbinių senosios istorijos atskleidimas, paveldo išsaugojimo iniciatyvos ir darbai, prisidėjo prie to, kad Tūbinėms, išimties tvarka, suteikta teisė turėti savo herbą ir vėliavą. 2019 m. birželio 02 d., titulinių Dievo Apvaizdos atlaidų metu LR Prezidento dekretu patvirtintas Tūbinių herbas ir vėliava buvo iškilmingai pašventinti.

Vienas paskutinių darbų istorinėje tematikoje Tūbinėse yra 2019 m. rugsėjo 01 d. atidengtos Tūbinių istorijos atminties stelos. Prie jau anksčiau  ant LDK Vytauto paminklo plokščių įrašytų svarbiausių Nepriklausomos Lietuvos laisvės datų, aminties stelose įamžinti istoriniai įvykiai susiję  su krašto istorija  ir dėl Lietuvos Laisvės pasiaukojusių iškilių kraštiečių vardai. Granito paminklas, pastatytos bendruomenės aikštėje, šalia Vytauto Didžiojo paminklo, vainikavo   šio komplekso statybos pabaigą. 

Broliai_moliai_prie_stelų.jpg

Prie ką tik pastatytų Tūbinių istorijos atminties stelų, kartu su broliu Benjaminu(dešinėje) 2019 08 22.d.

Tūbinių kraštas, iš visų pusių apsuptas piliakalniais ir šventvietėmis, su unikalia  Tūbinių  bažnyčios ir Šv. Kryžiaus kelio kalvarijų istorija, iš kurios dvasingumo sėmėsi  eilė žymių visuomenės žmonių, tame tarpe kunigų, pasiekusių pripažinimo, garbingo prelato titulo, kaip Stasys Žilys ir Antanas Rubšys(S. Žilio tėvų ir A. Rubšio mamos šaknys Dargalių k. šalia Pakėvio alkakalnio), taip pat Vilniaus vyskupas D. Trijonis (tėvo šaknys Kiaukų  k.), nusipelno atminimo, didesnio visuomenės, bei  istorikų dėmesio, paremto  archyvų galimybėmis.

Pagarbiai,

Augenijus Bendikas


 Svetainės Turinys

  • ĮŽANGA, SVETAINĖ(pradinis-pirmas puslapis).

#Istorijos paieškos ir Tūbinės, A. BENDIKAS

#RĖMĖJAI: tūbinių istorija  + atminties stelų paminklo  statyba  

# ŠILALĖS IR TŪBINIŲ KRAŠTAS, PIETŲ ŽEMAIČIAI , VARNIŠKIAI, DŪNININKAI

#1831 M. SUKILĖLIAI,

    ANUPRAS JACEVIČIUS; 

    JUOZAPAS RIMKEVIČIUS; 

    VLADIMIRAS DIONIZAS GADONAS 

# 1919-1920 M. NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ SAVANORIAI

#TARNYBA  LR KARIUOMENĖJE NEPRIKLAUSOMOJE LIETUVOJE, 1919 -1940 M.

#TŪBINIŲ ŠAULIŲ BŪRYS, NEPRIKLAUSOMYBĖS PAMINKLO STATY BA, 1928 M

  • SENŪJŲ TŪBINIŲ PĖDSAKAIS 

#TŪBINIŲ DVARAS, IR JO PALIKIMAS

#TŪBINIŲ BAŽNYČIOS IR KALVARIJŲ STATYBOS ISTORIJA

#TŪBINIŲ BAŽNYČIOS KUNIGAI IR PARAPIJOS ĮKŪRIMAS, 1937 M.

#TŪBINIŲ MIESTELIO IR KAIMO GYVENTOJAI IR JŲ KULTŪRINĖ VEIKLA  1920-1940 M.

  • EMIGRANTAI IŠ TŪBINIŲ KRAŠTO

#EMIGRACIJA  IR DARBAI UŽ ATLANTO.

#SENIEJI EMIGRANTAI IŠ TŪBINIŲ KRAŠTO

#LEONARDAS ŠIMUTIS IR JO   LIETUVOS LAISVĖS KOVA, 1913 – 1975 m.

#VYTAUTAS RADŽIUS  AMERIKOS LIETUVIŠKOSIOS KULTŪROS BARUOSE

#BANGINIŲ MEDŽIOTOJAS IŠ TŪBINIŲ- FOLKLENDO ir PIETŲ DŽORDŽIJOS SALOSE, 1928 – 1929 M.

#PIRMOJI KANADOS LIETUVIŲ MOTERŲ MACENATĖ „VAIKO TĖVIŠKĖS NAMAMS“ LIETUVOJE, 1994 m.

  • LIETUVOS OKUPACIJOS

#:PIRMOJI SOVIETINĖ, 1940 M.,

VOKIŠKOJI, 1941-1945 M.

 #ANTROJI SOVIETINĖ, 1945 m.

BIRŽELIO SIKILĖLIAI IR PRIEŠINIMASIS 1945-1950 M.

  • LAISVĖS KOVŲ DALYVIAI, POLITINIAI KALINIAI, TREMTINIAI IR KARO PABĖGĖLIAI

# ANTANAS PETROKAS, LIETUVOS KARŽYGIS, VORKUTOS KALINYS.

# PETRO DAPKAUS, ŪKININKO IŠ JAKAIČIŲ LIKIMAS-SIBIRAS IR ANKSTYVA MIRTIS

# KARO PABĖGĖLIŲ FETINGIŲ ŠEIMOS LIKIMAS-VOKIETIJOJE TAPO LENKAIS

# ANTANO RAČKAUSKO, MOKYTOJO IR TREMTINIO PRISIMINIMAI

„PRISIKĖLĘ GYVENTI“,

Paruošė L. JUNDULIENĖ

#VLADAS  ŽEROMSKIS

„APIE DARBO LAGERIUS CHABAROVSKO KRAŠTE“. PAGAL PRISIMINIMUS PARUOŠĖ  BIRUTĖ PANUMIENĖ.

#VALERIJOS AUŠKALNIENĖS TREMTIS TOMSKO SRITIES,  BELYJ JAR.

# TŪBINIŲ M-LOS DIREKTORIAUS JONO PALECKIO ŠEIMOS TREMTIS RUSIJOS BRACKO MIESTAS

#Albinas  Kentra: „Kova už laisvę niekada nesibaigia, ji tik keičia formas“

  • AMATAI IR KULTŪRINĖ VEIKLA  TŪBINIŲ APYLINKĖJE

#MOKSLAI, SIUVIMO AMATAS IR ŽEMĖS ŪKIO DARBAI

#MUZIKANTAI IR SAVIVEIKLA

# GEGUŽINĖS IR GIMINIŲ SUSIBŪRIMAI PO ATLAIDŲ

#TŪBINIŠKIŲ PALYDOS Į SOVIETINĘ KAROIMENĘ, ARTIMŪJŲ PALYDOS Į PASKUTINĘ KELIONĘ KAPINĖSE

#TŪBINIŠKIŲ KELIONĖS

  • TŪBINIŲ PARAPIJOS KAIMAI

Pajėrubynį, Brokštėnus, Panerotį, Girininkus, Kiaukus, Paakmenį, Payžnį, Dargalius, Jakaičius, Mažrimus, Klekniškę, Kalniškius, Bytaučius, Kaštauniškes, Šiauduvą, Padievytį, Obelyną, Rudalių k.

  • SAJŪDIS IR LIETUVOS ATGIMIMAS

 #SOVIETMEČIO PABAIGA,

 SAJŪDIS TŪBINĖSE. LAISVĖJANTI LIETUVA IR JOS ŽMONĖS, 1988- 1991 M.

  • ISTORINIS PAVELDAS IR JO ATSTATYMAS 

#BAŽNYČIOS 190M.  JUBILIEJUS

#TŪBINIŲ PAMINKLAS IR JO  ATSTATYMAS

#TŪBINIŲ ISTORIJOS ATMINTIES STELOS

  •  MOKYKLA, MOKINIAI IR MOKYTOJAI

#TŪBINIŲ MOKYKLA

#ŠILALĖS MOKYKLA

#PAYŽNIO PRADINĖ MOKYKLA

 #KIAUKŲ PRADINĖ MOKYKLA

#BALSIŲ  IR TENENIŲ PRADINĖS MOKYKLOS

Šiuo metu medžiaga apie Tūbinių bažnyčią, mokyklą ir  paminklą, svetainėje pateikiama atskirose skyreliuose.

Kraštiečiai. Aktualūs straipsniai iš spaudos apie iškilius kraštiečius. jų biografijas ir nuveiktus darbus.

Archyvas. Tremtinių prisiminimai, Laisvės kovųdėl Nepriklausomybės medžiaga ir  straipsnių nuorodos.

 P A S T A B A.

Naujai atidaryta svetainė šiuo metu dar pertvarkoma. Įžangoje skiriama vietą aktyviausiems Tūbinių istorijos ir Atminties paminklo staybos rėmėjams, t.p. tobulinama struktūra, pagal turinį, kad puslapiai būtų lengviau pasiekiami.


Tūbinių_herbas_j._b.jpg

 Tūbinių herbas